À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
14 juin 2013

Mi sort lir in lartik nout zournal dsi les Chagos. La pa lo promyé épi sar pa lo dèrnyé pars si nana in bann éskandal dsi la tèr, nana inn dan loséan Indien pa tro loinn La Rényon, sé léskandal dsi la déportasyon bann Chagosien. Sa lé pré d’nou pou plizyèr rézon : dabor, sa la éspas dan les Chagos, a popré dé mil kilomèt nout péi. In dézyèm rézon, sé in n’afèr l’arivé dann tan l’ané 1970, donk na poin si lontan ké sa. Arzout èk sa, sa lé pré d’nou par listoir vi k’banna épi zot zansèt la konèt la trèt, épi lésklavaz, la konèt galman la déportasyon étnik. An plis ké sa, la mèt azot dan l’il Moris épi dann Sésèl, dé landroi zot lété pa forséman akéyi lo dé bra gran rouvèr.
Zot i pé dmann azot, konm mi domann amoin, pou kosa la déport nout bann frèr é sèr chagosien. Laba l’avé solman 1.700 pèrsone é l’Anglétèr konm l’Amérik té i vé fé in gran baz militèr. Zot i pé dmann azot pou kosa la vir pti pé d’moun-la. Banna té danzéré ? Mi pans pa in gran péi inpéryalis konm l’Amérik té i pé an avoir pèr in pti trépé d’moun konm sa. Dizon, dann tan-la, l’avé konm in mové kalkil. Pars si arienk Diégo Garcia té i intérès bann zamérikin, pou kosa la déport bann moun té i rès Salomon, ou sinonsa Péros Banos ? Bann zil-la, par rapor Diégo Garcia, lé konm d’isi Moris é mi oi pa koman banna nora mèt l’armé amérikène an danzé.
Dizon in lérèr an débitan, mé karant zané la fine pasé. Pou kosa zordi ankor bann Chagosien lé interdi rotourn dann Salomon épi Péros Banos ? Mi sèy trouv in rézon é mi trouv pa... An plis ké sa, nana Morisien, Singapourien, Indonézien i travay Diégo, mé bann Chagosien lé défandi. Tou lé zour nana in bann bato touris i akos dann Chagos, i rès la plizyèr moi, i fé la fèt, i gingn kouryé, i profit a-fon so paradi-la. Zot oui, mé bann Chagosien na poin lo droi. Pou zot alé la-ba, i fo l’Anglétèr i donn azot in viza é i donn pa zot. Myé k’sa, zordi, i konsidèr azot konm sitoiyin britanik, sitoiyin l’Erop, mé zot na poin lo droi rotourn ché zot, landroi zot nonbri ou sinonsa sèt zot famiy lé antéré.
Na tro pou di dsi Chagos, mé pou zordi, mi kontant di mon dé mo é mi nvit tout demoun zot osi di zot dé mo. Ni pé pa lès banna tonbé !
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse