Mon tète a koupé si so léspèss zafèr i apèl poir i shanj an frui !

29 désanm 2020, sanm Justin

Mézami mon kaz néna drol zafèr, mé mi pans mon kaz la pa tousèl . Mi antan déza d’issi in pé l’apré souf dann mon zorèye : « Mé kossa l’ariv Justin ankor zordi ? Li oi vizyon, li fé mové rèv, son manzé la malpassé, néna lontan li la pankor pirzé,sansa lo bébète kovid l’apré fé kass kou dann son do ? ». Panik pa lé ga, arien dann tousala l’ariv amoin. Sof in poir !

Sof in poir mi oi dovan moin-nou lé mèm an fass-a-fass kan mi assir dann la kizine- dopi inn-dé somenn déza. Poir-la d’apré sak in pé la di amwin sa i sort Lafrik di Sid é li lé dann in gayar koup lo frui é li l’apré aspèr d’ète mir. Mé si i lé la, li la p’ariv tousèl. Néna d’moun la ramass sa vèr dann son péi . Néna l’aviyon sansa bato l’amenn sa issi shé nou épi li la fini son kours dann bann gran bébète sipèrmarshé néna issi La Rényon... épi néna mon madam l’ashté ali an pansan poir-la sa in frui l’érop,in frui déor, kékshoz konm in gouyav de Franss sa i doizète bon sa. Kan li lé mir..

Kan li lé mir,mi di pa non. Mi di pa dann son péi li la pa bon, mwin lé mèm sir si i lèss ali o pyé laba si li gingn solèye bien konm kif o, si li fé son otosintèz korèktoman, sa i doizète in bon frui. Biensir li trap pa nout létshi, nout longani, nout zanana, nout frui di dragon épi d’ot ankor, mé li pé ète valab konm in gouyav rouz sansa blan...Mi ézite in pé pars in vré manzèr gouyav lé riskab pran sa pou in zirman.gouyav lé bon sa, é étan pti mwin la fé kék vant plin avèk sa.Mé san krétiké, lo poir i doizète bon,si li vé mir !!!

Pars pou l’instan mi oi pa li mir.Tou lé zour mi rogard ali, é mi pé dir li ossi li rogard amwin, tazantan mi apiye in pé dsi li ankashète mon madam, mé li lé parèye. Mwin la pa dovinèr, mé mi oi li bien fini son vi dann in sak poubèl noir pou zété san tardé. I fo kroir mwin lé bien passyan, si li lé ankor la, dsi la tab la kizine, dann in zoli koup i apèl koup do frui. Frui ? Mi oi pa li dovnir frui mwin :vi son form, épi son dirté, épi son lourdèr, épi konm i lé pa sinpatik, mi panss li lé bon pou fé kour lo shate kan i vien dann mon kour pou tyé bann zoli –zoli zoizo nout péi.

Néna arienk in mirak i pé sov ali é mirak lé rar koméla. Fransh vérité, mon tète a koupé si so léspèss zafèr i shanj an frui. La pa zordi la vèye.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus