Na lontan la Frans lé pi kolonyalis ! A bon ?

28 avril 2009, sanm Justin

Mi sort antann la-ba Tahiti, na in prosé k’i rouvèr zordi : in prosé kont l’ État par in bann travayèr la gingn kansèr. Banna té i travay Mururoa dann in baz militèr, té i ansèrv pou fé zéspéryans nikléèr. Té i fé pète bonm atomik dan lé z’èr...

A, byinsir, bann travayèr lété pa gran téknisyin, lété pa z’inzényèr non pli, té bann travayèr Tahisyin : ti-kolon té i travay déssi batiman. Zot té kontan pars sa té i pèrmèt azot gingn z’ot soso, an mizèr, mé sof !
Solman, zot té i koné pa, dann travay-la, zot té apré ramas kansèr !

I prétan dir, kan té i sar fé pète in bonm, té i atrap azot épi té amènn o-larz dann bato. Épi kan laté fine pété, lo zour mèm téi ramènn azot pou kontinyé zot boulo. Bann zinzényèr, bann téknisyin, bann larmé lavé in téni éspésyal pou protèz azot, kansréti in pé, kont bann réyon. Mé bann travayèr Tahiti lavé solman in pti kilot épi in shemiz-a-flèr. Sé dir si bann réyon la travay azot… !

Lo tan la passé épi in zour kansèr la déklaré : déssi lé uit, troi lé mor épi lé zot la rès potéké.
Solon zot, la Frans la rokonèt son l’érèr ? La domann éskiz bann Tahisyin ? La vèrs azot in bon pansyon ?
Ditou : i fo éstèr zot i fé in prosé pou sèy gingn in pansyon, pou ral zot gongonn soufrans épi sète zot famiy zisk o-bout...
É dir k’pou in pé na lontan la Frans lé pi kolonyalis ! A bon ?

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus