Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
1 zwiyé 2014, sanm

Nésans, vi, kroisans, viéyisman,…
Ti kour, ti kour, ti kour, in moman doné i fo ti ralanti, pétèt minm ti arèt, minm in ninstan ; dan in vi, nin pé i di mi fé in lané sabatik, konm sertin rolizion na lo saba, in zour par sominn i travay pa, i ropoz ou i médit, i réflési.
Ou é i fo fé inn poz tan za ot.
Si ti mont Piton dé Nèz, ti ariv si in poin d vu, ti artourn, ti plant ton boyo, ti argard dérièr an ba sak toué la fine fé, ti mézir si toué la fé in bon pé, é pi ti argard osi an o sak na ankor po fé, ti arfé in pé lé rézerv, ti arpran dé fors, ti arboir inn ti péd lo-in bon karbiran-
Po toué giny arpran la mars, démar dousman dousman po toué ariv déstinasion.
A moin sé sak moin la po kalkilé.
Fé in bilan ; in break (lir brèk= casé, an anglé), in aré ; analiz bien sak té bien, sak té pa bien ; i kontinu ou pa ? I kontinu parey ou i sanz diréksion ?
I sar la mèm vitès, pli vit, moin vit ?
Koué té bon, koué té pa bon ou moin bon ?
Sa i fé in tanpèt sou in krane, konm dizè Victor Hugo.
La nuit, i dor si in zorey.
Kalkil ton vi dan la dimansion kiltirèl, familial, personèl ; nivo résponsabilité.
Toué la fé sak ti dévé fé, o moman ou i falé fé ?
Ou la mèt out tèt si out zépol ?
Po marsé, i fo mèt in pié dovan lot.
Si ti ézit, arèt in kou, fé lo poin.
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial