Ni arèt in kou, ni fé lo poin…

1 zwiyé 2014, sanm Justin

Nésans, vi, kroisans, viéyisman,…
Ti kour, ti kour, ti kour, in moman doné i fo ti ralanti, pétèt minm ti arèt, minm in ninstan ; dan in vi, nin pé i di mi fé in lané sabatik, konm sertin rolizion na lo saba, in zour par sominn i travay pa, i ropoz ou i médit, i réflési.
Ou é i fo fé inn poz tan za ot.

Si ti mont Piton dé Nèz, ti ariv si in poin d vu, ti artourn, ti plant ton boyo, ti argard dérièr an ba sak toué la fine fé, ti mézir si toué la fé in bon pé, é pi ti argard osi an o sak na ankor po fé, ti arfé in pé lé rézerv, ti arpran dé fors, ti arboir inn ti péd lo-in bon karbiran-
Po toué giny arpran la mars, démar dousman dousman po toué ariv déstinasion.

A moin sé sak moin la po kalkilé.
Fé in bilan ; in break (lir brèk= casé, an anglé), in aré ; analiz bien sak té bien, sak té pa bien ; i kontinu ou pa ? I kontinu parey ou i sanz diréksion ?
I sar la mèm vitès, pli vit, moin vit ?
Koué té bon, koué té pa bon ou moin bon ?
Sa i fé in tanpèt sou in krane, konm dizè Victor Hugo.
La nuit, i dor si in zorey.

Kalkil ton vi dan la dimansion kiltirèl, familial, personèl ; nivo résponsabilité.
Toué la fé sak ti dévé fé, o moman ou i falé fé ?
Ou la mèt out tèt si out zépol ?
Po marsé, i fo mèt in pié dovan lot.
Si ti ézit, arèt in kou, fé lo poin.

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus