Ni gou, ni santiman..

15 mars 2008, sanm Justin

Mon dié ségnèr, mon péi, kossa banna l’apré fé avèk ou ? Lé vré, nou lé pti, la poin bonpé la tèr, lé difisil trouv in bon bour latèr pou fé in bon konstriksion.Mé akoz pa ésséyé ? A moins ké lo sèl bi sé larzan ? A, koman grossi mon ta, koman grossi mon pla...Fé tour d’lil, alé partou, nana vilin-vilin zafèr pou oir, konm k’i diré la fé arienk pou kassé.
Poitan,nana zoli zafèr galman, épi i prévoi fé d’ot gayar zafèr : la route tamarin, la maison bann civilisations, lo tram-train, la rout an kornish, sak i vien. Sar valab tousa-la épi moin lé prèské sir demoun déor va vni pou vizité , épi nou-mèm avèk bann zénérasion k’i vien, nou sar bien èz alé oir sa.
Lèr mi di sa, la tristès i vien dann mon kèr : pou kossa so bann moustikèr pou abiy nout bann kap. Lavé pa moiyin, rann sa in pé rogardab ? Na poin in larshitèk pou nia bou ranz sa in pé ? Mète ali dakor avèk lo péizaz. Épi tousa lo pon, in pé partou, akoz la pa rod donn sa in bone aparans, son gayar mèm tan k’son litilité, son éstil rénioné, akoz pa ? I gingn pa fé bann zafèr plézable, plito k’tout bann kontriksion, in pé la poin ni gou, ni santiman.

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus