Ni pé dir, zour la sar in zour vréman bon pou nou : In dépar pou La Rényon nouvèl !

3 avril 2017, sanm Justin

Dann l’istoir in péi lé forsé nana in bonpé date ni pé apèl istorik : donk lé difisil drèss kabaré in l’ajinda. Pou kosa ? Pars lé pa sinp pou fé la par rant sak i kont près pa, sak i kont in pé, épi sak i kont bonpé. Arzout èk sa, dann la vi d’in pèp nana désèrtènn date li yèm pa é nana désèrtènn date li yèm.

Zot i vé inndé z’évènman la pa bon pou nou ? Ni pé di lo kode noir, épi son ronouvèlman l’ané 1723. Ni pé dir ankor l’ané Napoléon la romète l’ésklavaz an plas… Zot i vé inndé bon z’évènman ? Lo 20 désanm 1848 : ala in bon date pou nou. La loi 19 mars mil nèf san karant sis : ala in bon loi pou nou é anplis sé nou ké la désid sa pou nou dann l’asanblé konstityant.

Vin désanm mil ui san karant huit : ni apèl sa lo komansman lo tan la libèrté, pars zour la la désid aboli l’ésklavaz. Dis nèf mars mil nèf san karant sis, ni apèl sa lo komansman lo tan l’égalité pars li la mète in kou d’aré avèk lo kolonyalis. Lé vré lo rézilta, nou la pa santi ali toutsuit pou toutsuit : si l’ésklavaz té fini mé lo sistèm z’angazé té i rosanm bien l’ésklavaz é sa la dir in bonpé d’tan. Parèy pou lo tan l’égalité pars la mète ankor sinkant z’ané avann oir lé shoz avansé, mé pou nou sél’èr lo tan néokolonyal la komansé.

Pou fini avèk lo tan néokolonyal ni domann lo tan la résponsabilité : sinploman ni domann bann moiyin pou nou an avoir dann nout min nout dévlopman san détrui sak la loi l’égalité la fé gingn anou par nout lite. Ni pé dir zour la sar in date vréman bon pou nou ; in dépar pou in rényon nouvèl...

PadportPrésidentielle 2017

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus