Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
20 zanvié 2021, sanm

Mi koné pa si konm mwin néna in n’afèr la kaptir zot latansyon konmsa. Mé mi pé assir azot lé romarkab. Ala lo zafèr : Ekout aou la radyo, agard télé, navig dossi l’internet épi dann bann rézo sosyo, shak foi néna in fète, kisoi in l’anivèrsèr, kisoi in kominyon, kisoi in réissite légzamin shak foi zot va lir-défoi zot va antann- : m’a vni pran in shanpagn, mèt shanpagn o fré, prépar shanpagn étsétéra, tèl plass néna bon shanpagn-a dir avèk la boush an kèr d’poul.
Pou mwin sa i pé mark dé zafèr : in promyé sé la réissite la boisson i apèl shanpagn, in dézyèm sé l’éshèk pou bann boisson péi. Lé rar antann : « M’a vni boir in ronm out kaz ! ». Pétète la pèrsone lé riskab ète fashé, mé si wi di « m’a vni boir in shanpagn assoir ! », mi pans la pèrsone é ou mèm zot va santi konm in monté an grade. I boir pa ninport de koué la kaz, i boir shanpagn siouplé,… Lo ronm la pa bon mèm.
Mé a bien kalkilé : shanpagn avèk wiski sa lé méyèr ké lo ronm pou la santé sa ? Mi pans pa, pars si wi poz la késtyon bann doktèr, banna va dir aou lalkol sé lalkol é an éksè, na poin inn lé méyèr ké l’ot. In légzanp, la bier ! Kan mwin la fé mon sèrvis, mwin té dann dortoir avèk in bann pipo fransé, é zot téi boir si tèlman la byèr ké la plipar téi piss o li. Lodèr lamonyak téi révèye aou gran matin. Dizon tan-la lé fini. Mé l o tan lalkol la pankor fini é d’apré mwin li kontinyé fé d’tor demoun san k’zot i konpran.
Antansyon mi parl pou sa k i boir tro, pad si lo moun normal ! kont dossi, fyé pa tro.
Antansyon, mi trète pa pèrsone d’alkolik mwin ! La pa mwin pou fèr lo moun la moral. Mi panss sinploman in latashman immodéré avèk lalkol i afébli out plass dann la sosyété, défoi i transform aou an danzé piblik. In moun k’i boir sé in moun libéré ? Plito in moun la pankor kass tout son bann shène la armète in n’ot anpliss dsi sonpyé, in nouvo lalyénasyon pou li. In nouvo sikssé pou bann dominèr !
Mi arète tèrla pars talèr déssèrtin va panss mi okip dé shoz i rogard pa mwin. Tout fasson, é mi panns zot la bien konpri, sa la pa in lésson d’moral, mé sinploman in pti kou d’maliss ; ni artrouv pli d’van. Sipétadyé !
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)