Nou na lokazyon pou dévlop nout péi !

8 zwiyé 2010, sanm Justin

Mi souvyin, fi-t’in tan, té i fé bann ti z’afèr sinp avèk l’énèrzi solèr, konm par ébzanp fé frite in zèf, fé kui in volay dann sab sho, fé shof dolo. Sa té dann tan, é bann gran konéssèr, bann moun inportan, bann gran grèk té i pans, avèk lénèrzi solèr, té i gingn pa alé pli loin, é zot té i pran in èr an foutan, konm pou di : « Alé zoué ti-kaz don ! ».
Tan-la la fini, é plis la shèrshé, sé plis la trouvé. Plis la trouvé, sé plis la fé. Koméla, nana shof-lo solèr, nana galman l’instalasyon, pti konm gran, pou donn kouran la kaz domoun, lantropriz, lizine. Nana loto, bato i marsh avèk léstrésité solèr. Dépi yèr matin la-ba dan la Suisse, nana in l’aviyon l’apré tourné dann syèl avèk léstrésité solèr.
Issi mèm, La Rényon, i fé plizanplis d’shoz. La fine poz plis san mil shof-lo solèr, la fine drèss in ta lizine, pti konm gran, pou donn kouran domoun, lantropriz, magazin. San tardé, nora in kantité loto, lo kar, kamiyon prop déssi la route.
Mi sorte lir dann zournal, dann Sintandré, i sava prézante in l’instalasyon pou gingn mète léléstrisité an éstok. Sa lé inportan pars konmsa va tiliz lo kouran, mèm kan solèy sar fine fèrm son zyé.
Alor, lo travay la fé dépi in bon koup de tan l’apré donn son bon rézilta. Lo progré avèk lo dévlopman lé la, i sifi ni lans anou dédan. Nou na lokazyon pou dévlop nout péi !

NB : sak lé vré pou lénèrzi solèr lé vré galman pou lo van, pou lénèrzi la mèr, konm pou sak nout volkan i pé donn anou... mé sète-la bann partizan la fénoirsité i vé pa.

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus