Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
Lotosifizanss alimantèr : inn-dé késtyon
12 octob 2021, sanm

Mézami, in zour mwin la lève mon balo pou alé poursuiv mon zétide dan La franss. Par l’fète mi rapèl pi kissa la porsuiv l’ote, mi rapèl pi galman kissa la trape inn-a-l’ote. Mé la pa ladsi mi vé anparl zordi. Sak mi vé anparlé sé noute nouritir baze tradissyonèl.
Alor figuire azot avèk plizyèr kamarade, mwin la kite La Rényon dann laviyon konstélassion pou alé dan La franss konm étidyan : in gran mo, mé kant même défoi in pé kré. La shanss la vouli ni gingn in shanm la sité inivèrsitèr, la shans la vouli galman nou téi sar manzé réstoran inivèrsitère. Promyé romarke, laba, i done pa d’ri sof tazantan rarman konm korn lapin. In manzé san gou ni santiman : in sèl zafèr pou rolèv ali, lo piman krazé rouze osinonsa vèr mé krazé avèk son l’akonpagnman.
Si demoune l’avé d’mande amwin kèl sé mon nouritir d’baz, lé sir ké mwin noré réponde : do ri. Sir dsa ? San pour san.
Na poin lontan kan mwin la fé in kozman dsi lotosifizanss alimantèr é kan mwin la di, noute manzé d’baze sé dori. Pou mwin lété mèm pa nésséssèr drèss kabaré la dsi... Erèr ! Kan demoune la komanss diskité, sobaté épi kozé, néna in ga la di amwin karéman mwin lé dann lérèr. Lérèr ? Konm Daniel Honoré téi di : « i diskite pa avèk in kouyon, i done ali rézon. »
Si ni rogarde bande éstatistik ni oi dopi dé zané shak ané La Rényon i févni pou 50 000 tone do ri é la farine néna tandanss goumanté-13000 tone, sa i fé in bonpé kant mèm... Donk dori lé mazoritère. La pa bézoin diskité la dsi… lé vré in tan téi manze bonpé mayi, bonpé ravaze. Mé in késtyon kant mèm, kossa nou téi manze avan la départmantalizassion : dori la plipar d’tan lété in manzé fantézi, mayi téi manz souvan dé foi, avansa téi manze bonpé ravaze.
Alor dann toussa, kossa ni pé apèl noute manzé d’baze tradissyonèl ? Mi panss ni pé di sé d’ri pou la mazorité d’moune é la pa bézoin alé rode lo pou dann la tète na poin shové.
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture