Olèrk in lotoroute informatik,
in SAFE d’okazyon
Anmar ali èk in boute la kord !

8 juillet 2011, par Justin

Si mi domann azot kosa zot i profèr : in kékshoz nèv, sansa in kékshoz lokazyon ? Moin lé près sir zot va shoizi lo nèv, sirtou si lé méyèr san-pour-san. Lé pa parèy pou l’UMP. I diré li profèr bann z’afèr i pass pi, é lé bien an rotar késtyonn progré.

Moin la antann, dan la somenn, la déside fé in l’asharman térapetik pou prolonz lo vi in santral nikléèr dann in vil an Frans i apèl Fessenheim… in santral i rosanm konm in fo-frèr avèk lo bann réaktèr Fukushima. O fète, zot i koné, lo laksidan la-ba i suiv son kour. Zot i koné, la polyé in gran léspas térin, é mèm i mète an danzé lo lil li lé monté dési : lo kèr lo réaktèr lé ankor an fizyon, épi na in pisine plutonium lé riskab détrui lo, l’èr, la tèr pou toultan si i trouv. Pa in bon solisyon. Bann péizan i suiside pars lo lé lé radyoktif, lo léguime galman. I diré sa i trakass pa gouvèrnman UMP vik li vé ansèrv santral nikléèr-la pandan dizan, pétète mèm vintan, apré in révizyon. In santral i doi alé a la kass, mèm pi in santral l’okazyon. Si l’avé in prime pou la kass, lé sir nora mérite ali.

I artrouv lo mèm z’afèr isi La Rényon, mèm si lé moin grav. Zot i souvien lo SAFE, in kab sou-marine pou amène internèt in pé partou. Zot i souvien, La Rényon té oblizé soubate pars an o-lyé, l’avé déside fé pass kab-la dovan nout né, san arété. Si tèlman ké nou té oblizé péyé pou gingn son sèrvis. Solman, lé shoz i sava vite, é l’èr k’i lé, nou lé in pé dépasé, pars la pa moiyin done o-débi toute bann Rényoné, mèm pa toute bann l’antropriz la bézoin sa pou travay. Pou sa mèm la Réjyon dann tan Paul Vergès la monte in projé RAVENAL pou bransh anou dési in lotoroute informatik i sava kontourn l’Afrik. Sa lé pli for ké lo SAFE, mèm pli for ké dis ou bien san foi lo SAFE. Mi koné pa si zot i rann azot kont, sa i sa pass Maurice, Comores, Séchèl, bann péi l’Afrik, é nou va gard dann in trou pars in pé la déside arète lo projé RAVENAL é brikol lo SAFE. Déza, na dé-troi somenn, lo kab la kasé. Donk nou lé bien parti avèk so kab l’okazyon bon pou la réform.

I di konmsa, dann tan lontan, in propriyétèr l’isine do sik Ravine glissante, son l’izine la tonm an pane. Lo linjényèr la di lo propriyétèr i fo ashté pyès nèv, mèm la shène nèv épi kouroi an konsékans. Lo propriyétèr la domann : « Ou i kroi, si i mar-mar ali kou d’la kord, i gingn pa fé marsh ankor in pé d’tan ? ». Lo ga té an rotar par raport son tan, konm in pé dann Konsèy réjyonal, épi la Préféktir, lé an rotar pou zot épok. Alé ! Lé ga, si zot i vé lo SAFE i marsh ankor in pti koup de tan, zot na ka mar-mar ali èk in bon pé gatire.

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus