Oplis ni arfléshi, oplis ni poz anou késtyon !

1 avril 2010, sanm Justin

Sak i gouvèrn, sak i fé bann loi, épi la zistis… i di ankor lo légzékitif, lo lézislativ épi lo zidisyèr, épi l’indépandans, l’inn par rapor a l’ote. La Révolisyon fransèz 1789, kan li la bate atèr l’ansyin rézime, li la pran so bann troi poto-la pou réform la Frans. Lo tan la passé, épi la démokrasi la tash moiyin mète ali an plas, pou nyabou trouv in tik-tak ékilibré pou, konm diré lo prézidan la Frans, mète anlèr in nouvo mode la gouvèrnans.
Zordi, ni pé domann si la démokrasi-la, sa i aplik konm k’i fo La Rényon, si bann pouvoir lé indépandan, shakinn son koté… sirtou si la zistis lé indépandan par rapor lo pouvoir égzékitif. Sak, konm moin, i suiv listoir épi l’aktyalité rényonèz dépi in bon koup de tan, nana dan la tète in kantité légzanp i obliz anou poz késtyon déssi l’indépandans la zistis... ni pans nana ankor in bon boute shomin pou fé, ankor in pé progré pou fé.
Akoz sa ? Pars, san alé rode lé shoz la éspass dépi byin lontan, nou la fine vi, dépi kékan, lo trakassman zidisyèr in mèr konm Roland Robert, in militan konm Maurice Gironcel, in député konm Elie Hoareau, épi d’ot ankor. La pa pli loin k’lindi épi mardi, la mète an gardavi lo mèr Sin-Loui, Claude Hoarau, trann-kat èr d’tan, pou kékshoz, i sanm, té i vo pa la pène inn tyork. Ni domann si la zistis sré pa konm in moiyin pou tyé politikman déssèrtin résponsab. Oplis ni arfléshi, oplis ni poz anou késtyon !

 Justin 


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus