Oté la Franss, minimom, mwin téi atann in zèss l’amityé avèk Maurice

19 zanvié 2024, sanm Justin

Mézami la Franss sé in gran péi pou son lékonomi. Sé galman in gran péi pou son listoir, pou son kiltir, pou son lang franssèz. I paré in zour bann zoinalist la domann Chou-en-Laï in l’anssien promyé minis la Chine, konpagnon d’Mao-Tsé-Toung kossa li téi panss la Franss é lo gran om la réponn : « La Franss ? In gran pti péi »

Donk néna inn-dé zour lo miniss l’intèryèr épi lé Péi l’outre-mèr la vni pass inn-dé zour shé nou ziss apré lo siklone Belal la done anou di gaz. Dizon li la vni issi pars konm ki diré sé konmsa ké li konpran son bann rolassion avèk bann péi l’outre-mèr. Mwin pèrsonèlman mi ziz pa li pou sa, pou linstan — sof a dir si lavé aplike la règle « i vo myé prévnir ké guérir » nou nora été moinss annuiyé.

Mé mi vé anparl in pé la fasson la fé avèk la répiblik Maurice pars mi trouv sa la pa korèk ditou. Maurice lé prézidan la COI — é la Franss galman lé dann la COI. Maurice lé galman dann la Francophonie konm la Franss é anpliské sa ni koné Noute voizine lété drolman maltrété par lo siklone. Bin, figuir azot mwin la pa in bone parol pou lil Maurice, mèm in pti zèss la solidarité.

Astèr si ni pé razoute in n’afèr sé ké mi konpran pa ditou pou kossa gouvèrnman franssé i trète noute voizine Maurice lézèrman konmsa. Mi panssé Maurice é la Franss lété zami inn avèk l’ote mé d’apré sak mwin la vi lamityé franssèz lé pa si tèlman for ké sa é lé bien domaz.

A bon antandèr salu !

Justin

PadportBelal

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus