Otoué kit-ta-bouète piman ! Ti poik konmsa don ?

17 octob 2014, sanm Justin

Mi sar parl azot, zordi, dsi in n’afèr i sanz ar pa figir di mond mé konm in poèt moin la obli lo nom téi di : « Si té i parl arienk bann sizé INPORTAN-in gran I, in gran M, in gran P… étsétéra, demoun nora pa koz tro souvan, kisoi pars lo bann sizé i dépass anou tro, kisoi afors rabash mèm shoz nou lé riskab ète fatigé. Donk, mi sa anparl azot in kékshoz i fé bouy mon pé d’san.. Mi koné pa si zot la port atansyon dsi la manyèr in pé i di "La Rényon". Moin, pèrsonèl, moin la fine antann dé manyèr k’i fatig mon tété kisoi l’inn, kisoi l’ot. In pé i di LARNYON, avèk in réstann laksan parizien. Lèrnyoné… alé démay out lang pou koz konmsa ! Défoi sé in moun déor, mé dé foi sé in moun isi la parti fé in sézour laba. I antan azot dann télé la plipar d’tan pars, fransh vérité ni viv pa dann mèm l’intimité. Na in dézyèm fason, in fason distingé i di LA REU-UNION épi Reu-unioné. Poitan na in laksan dsi lo promyé “e”... Réunion, Réunionnais sé konmsa k’i ékri dann la lang bann fransé é pa konm zot i di. La pa bézoin bak plis vinn-kat pou konète in n’afèr konmsa ? Touléka, mi pans konmsa !

Konm di lo kont alon anlarzi lo sizé. Pou sak i rès déor, kan zot i ariv isi shé nou, konm dann ninport ékèl landroi lé myé koz konm demoun l’androi. Mi di pa, i fo anprète lo laksan pars sa lé pa doné pou toulmoun. Si ou i gingn lé pli proférab mé antansion késtyonn lang, késtyonn mo, késtyonn vokabilèr sé lo pèp rényoné li mèm i konstrui, i dékonstrui, i fé évolyé son prop lang. Sa sé konm in rovansh li tir dsi bann mésyé zé-sé-tou… pou bann rényoné i artourn isi shoviy gonflé, mi domann azot armète zot kozé dan l’ord. La pa bézoin sèy amontr anou zot la fine voiyajé, zot po la klèrsi, épi zot pèrsonalité la shanjé épi zot la fine konm ki diré shanj de po... Pou sak lé éné, épi la grandi isi, pou sak nonbri lé antéré isi, nout lidantité sa i fo gardé, sa i fo antrotien ali, sa lé pli bandé k’in diplome l’inesko sa. Vré, Pa vré ?

In pti zistoir kant mèm pou la grès. Na in kréol la fine alé déor. In zour li rotourn dann son péi. Li oi piman é li domann son momon :"Késké sé ké sé péti frui rouz-la ?".. Li trap in grin piman, li tourn, li rotourn, liégzamine sa dann tout sans, sou tout koutir... li mète dann son boush, i poik ali. Ay ! Ay ! Ay ! L’èr-la li kriy : "Oté kit ta bouète piman ! ti poik konmsa sa don ?". konm do koi, lé pa itil fé lo gro jabo !

NB In kozman pou la rout. Mète in bourik anmaré avèk in kalèsh, li pran ali pou in shoval !.. In bourik sa in gayar zanimal, li na mèm son pèrsonalté, mé domoun i pans shoval sa in zanimal nobl, tandis ké lo bourik sé konm in dané d’la tèr. Kaziman in prolétèr ! Li port paké, li sava dann la montagn mé li fé pa la kours lon-shan, li drès pa lo rin avèk zandarm shamaré dsi son do. Donk demoun i pans shoval lé sipèryèr par raport in bourik é an parmi l’moun zot i pans in pé lé sipèryèr lé zot lé moins. Sé pou sa kant in moun i pran ali in pé dsi la otèr, toutsuit i krétik ali. Mèm lo boug li mèm, toudinkou li pran ali pou pliské li lé vi k’li lé pa fyèr dli — li lé fyèr lo zimaz la sosyété solon li, i ranvoy pou li Dé foi lé rédikil !. Bon, mi arète la, fé travay zot koko pou rodé si zot i koné domoun konmsa.. Fé bouy zot matyèr griz. Dé foi, i anserv kékshoz

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus