Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
8 zanvié 2014

Lo tan i pass. Ni koné nana in réform konsèy zénéral épi konsèy réjyonal mé ni koné pa bien ozis lo maniman la manivèl, donk koman tousala i sava goupiyé. Ni pé pa dir bann zéli La Rényon la fé sak i fo pou bien ésplik anou lo ka. Moin la bien ékout bann konférans lo profésèr Oraison. Moin la bien lir lopinyon parti kominis rényoné. Sak mi sézi sé ké dann in ka konm dann l’ot, na in rovandikasyon : in l’asanblé pou roprézant bann rényoné, koz an nout nom é an avoir lo bann konpétans k’i fo pou èt résponsab dovan nout pèp.
Lé z’ot parti i fé pa tro antann zot voi, ni lo parti sosyalis, ni lo sant, ni la droit, ni bann moun ayèr, é moin lé déza apré pansé kosa v’arivé kan lo monstré lézislatif va éné. Avèk kisa ou i parl ? Avèk konsèy zénéral ou sinonsa avèk konsèy réjyonal ? Koman ni doi rosovoir lo kozman ? A travèr kèl linète i fo ni oi sa ?... Na in souvnir i vien dann mon tète ; in souvnir lékol. in pyès Molière, té i apèl l’avar si mi tronp pa. In ga té i apèl Maître Zak, li té lo lintandan, pétète lo kizinyé épi lo koshé, si zot i vé lo shartyé. Bin kan Arpagon i koz èk li, li domann "Oui i koz èk out shartyé, sansa èk out kizinyé ?". Si sé lo shartyé lé konsèrné, li déshanj pou mète son linj shartyé. Si sé lo kizinyé, li déshanj pou mète son linj kizinyé. Sa i fé ri lo léspéktatèr, é sa i tourn an bourik Arpagon, lo boug pirat.
Séryé, avan ni vote l’ané 2015, sré pa bon éklèrsi in pé lo zafèr. Sré pa bon mète in pé tousala dann la transparans. Pars si i kontinyé sar konm in zé d’koshon vol. Majine in kou in zour lo mèm moun i réini in landroi pou tienbo konsèy zénéral. In n’ot zour li réini pou tienbo konsèy réjyonal. Demoun i konprann ar pi ditou sak i éspas é lo bann zéli, zot koté, léspri sar fine anbriyé. Mi pé asir azot, ni pé pa pèrmète anou in réform ni konprann ar pa arien. Alor in pé d’klarté si ou plé, in pé la transparans. Lé vré lé konpliké fé in n’afèr sinp, mé i pé éséyé kant mèm.
Justin
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse
Accélération de la crise du système néocolonial