
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
9 mars 2019, sanm
Mé antansyon la fain sa i done l’imazinasyon. La fain sa i fé travaye la tète é Gonivid son tète té i travaye san arété é arienk dsi la késtyionn manzé. Si tèlman in zour li la trouv in tik-tak é sa ni sava oir ansanm dann morso zordi.
L’avé inn foi pou inn bone foi mésyé lo foi la manz son foi avèk in grinnsèl.
Donk mi di azot Gonivid lété fatigé manz son ri tèlkesé. Mé koman li noré fé pou amélyor son l’ordinèr, vi ké li l’avé poin kari, li l’avé poin lo grin, touzis dé piman vèr pou done in pé l’gou son nouritir. L’èrla, moin lé sir in n’afèr : zot i kakil si zot té la plas Gonivid, zot nora débrouye azot myé sirtou pou trouv manzé in pé gouté. Mé lo tan d’jordi la pa lo tan lontan pars koméla néna tout sort trik pou gingn in manzé akséptab mé lontan lété pa ditou konmsa.
Pou gingn sak ni pé apèl in sinp manzé : do ri, sansa dori mayi, lo grin, rougaye épi kari té i falé ou l’avé lo moiyin pou moiyéné é bonpé d’moun l’avé poin lo moiyin. Si ou té i nyabou fé anbosh aou par in moun rish out bonèr té fé a moityé fé, mé si ou téi rèss déor l’avé poin arien pou fèr. Ankor, sak mi di lé domi-vré. Pou kosa domi-vré ? Pars kroi pa dann tan lontan ou té i sava tir in bout kari dann marmite bann blan konmsa. Malèr té riskab ariv aou : shak bout la vyann lété konté é lo blan téi profèr done manzé son shien avan done manzé lo moun téi travaye pou li. Lo tan d’avan, mi di aou, pa lo tann zordi.
Kriké Mésyé ! Kraké Madam ! Koton mayi i koul, rosh i flote !
Sak Gonivid I sava trouvé, sa sé in n’afèr I plé ar pa lo blan. Kosa li téi fé ? Sinploman kan l’odèr kari té i lèv, li té i sava dsi in pyé d’boi, la bransh té i pansh près ziska la fénète la kuizine é kan lodèr téi lèv, lo marmaye téi manz son boushé manzé é konm li té I fors son l’imazinasyon pou li trouv lo gou kari ébin li té I trouv lo gou kari. Li té I pans vréman li té apré manz volaye, koshon, poisson, mèm ni gèp frite téi fé koul son bav. Tousala la dir in pé d’tan ziska k’in zour lo blan la romark son manèj.
Lo marmaye débiské lo mètr la anvoye lo shien dsi li épi la fé trap ali par lo bann zoinalyé san pityé pou li, mé lèsh bote avèk lo blan-faye avèk bann for, mé for avèk bann faye. L’èrla, lo marmaye té kapayé, lo mètr la di ali : “Ou la manz lodèr mon kari, ester ou va pèye ali !”.
Lo marmaye la di : « Mi rokoné moin la manz mon ri-mayi dann l’odèr out kari, mé sa la pa iz ali ! Ou l’avé poin moins pou manz apré ! Alor, ou i lèss amoin alé-lo mètr la di : Non ! Ou la vol lodèr mon kari, i fo ou i pèye ali ! »
Gonivid l’avé tète dir é oplis té i di ali pèye, oplis li té i vé pa péyé. Oplis té i ménas ali, oplis li té i dégonf pa dovan lo mètr épi son bann nèrvis konm dovan lo pèrsonèl lo labitasyon.
Dézyèm morso la fini somenn proshène sar lo troizyèm morso.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)