Pèy èk la krash, pèy èk la krak, sa i kout pa shèr !

9 désanm 2011, sanm Justin

Mésyé Didier i sort la Frans pou toush i shèk sink-san mil éro. Ou i parl si son bann z’admiratèr la bat tanbour la dsi. Pou bann télé, moin la antann, sa té in poin désizif pou fé la rout litoral sis voi, pou mèt an servis lo trans-éko ésprès, pou mèt térin l’aviyon an konformité pou bann èr-bis 380 pozé é dékolé. Mésyé Didier sipèr éstar !
Solman lé shoz i spas pa konmsa dan la réalité. Konm di in patoi fransé : "Nana in bon distans dépi la koup ziska la lèv !". I vé dir, la koup nana pliské lo tan pou vèrsé. Sa lé bien vré ! Pars, sanm pou moin, lo bann z’étid la pankor bien fini é lé riskab ariv dé shoz avan va komans fé lo rout litoral sis voi. Mé pou banna, lé pa inportan, zordi, pou konèt si lo rout lé fézab sansa si li lé pa, si nana asé l’arzan sansa si na poin. Pou kosa ? Pars si i tyinbo kont la voi zot mètr, sak i fo fé, sé bat tanbour lo pli for posib. Konmsa, demoun i kroi mésyé Didier sé in boug an kapasité pou amènn bann prozé dopi komansman ziska la finisyon. Sa mèm i kont ! Lo rès lé pa inportan.
Lé pa inportan savoir ziska kèl otèr nivo la mèr va monté, akoz l’éshofman klimatik ! Lé pa inportan konèt konbien rout-la i sava kouté, é koman va pèy lo dépasman. I pé mèm di, pars sa i kout pa arien, va fé pas lo trin dsi lo rout litoral. I pé mèm fé kroir, bann travayèr sava anbosh in ta èk in paké dsi la rout, konm pou fé pas in pé zot doulèr shomaj. Pèy èk la krash, pèy èk la krak, sa i kout pa shèr !

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus