Plante sak wi manz, manz sak wi plante !

25 zanvié 2021, sanm Justin

Samdi dann in kozman dsi lotnomi alimantèr, mwin la antann in moun di sak mwin la mark an-o la. Mwin la domann an mwin-mèm kossa sa té i vé dir égzaktoman épi mwin la panss finalman sé sak i fo fèr si ni vé pa rode l’annuiman pou nout péi. Mé mwin la kalkil ni fé pa sa san pour san. Forsé nou lé pa dann in sityasion d’lotonomi dsi la késtonn manzé.

Alon kalkil in kou épi mwin la di dann mon kèr : kossa ni manz kan nou lé nout kaz ? Dori, mé dori pou linstan sé pa nou k’i plant ali. Lo grin ?Lé possib trouv lo grin La Rényon, mé lé possib ni trouv sirtou lo grin inporté donk la pa lo grin La Rényon-ni pé réponn lé possib mé lé pa sèrtin . Aprésa ni pé razout in rogaye : rogaye tomate La Rényon sète-lani gingn, rogaye mang lé possib sé la sézon. Kari volaye sa ni pé gingn volaye La Rényon .Konm déssèr, si ni trouv zanana lé doss. Kafé ? Lé pa sir ni trouv kafé nout péi. Néna mé si ni vé lé possib ni gingn kou d’pyé dann portmoné pou l’instan. Kafé bourbon pointu sa i shof la krt bankaèr sa !
Dann nout konvokasyon lété marké : ni sava fé in zé amizan. Ni sava roganiz in ropa partaz otonomi alimantèr...Sète-la té pa possib pars l’avé in késtyonn pandémi é la loi téi fé kontrol.
Mé ladan nout gro problèm sé lo ri,la baz mèm nout manzé é mi pé dir azot kréol i fé pityé si i kondane ali a pa manz dori. Donk si ni vé manz an rényoné i fo ni plant dori issi La Rényon. Pars mi wa pa mwin apré manz dopin toulézour é mi oi pa koman alé manz manyok avèk mon diné. Mon léstoma va roprosh amwin sa zour-an zour..
L’èrla in moun la di sré possib shanj manyèr manjé..manz frui a pin, sansa konflor, sansa ankor manyok-patate.. Mwin la pa di arien mé mwin la pans dann mon kèr.Lo boug la di sa, mi oi pa kèl figuir son madam avèk son zanfan noré fé si lo manzé té konm sak li té apré di : si ni kalkil an kalori, an sèl minéro, si ni mèe glutène par koté, épi lo vitamine-anfi n tout sa i fé ni manz in manzé korèk nou lé pa pèrdan. A ! Mon dyé ségnèr mari zozèf !Di in n’afèr konmsa sé komanss in diktatir.
Apré mwin la kalkil in kozman mon défin granmèr téi di : mi rode in n’afèr bon pou la boush,bon pou la santé, bon pou lo port-moné ? Mwin la kalkilé épi mwin la trouv arienk in réponss : sé manz sak wi plant é plante sak wi manz . Donk aviz lotonomi alimantèr :sé sa la klé !
NB i pé ankor azout tout sak demoun la péshé, sansa élvé si ou la pèsh landroi ni lé, é si ou la élèv dann nout péi..

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

Bann modékri andann forom

  • Ton cosement lé bien mon caf , le jour ou bateau et l’avion y vient pu à la Réunion si la guerre y pet comme en 39 nou tout ici y crève la fin au bout d’un mois .En 1939 n’avait 230000 zabitants à la Réunion mais aujourd’hui nous compte 4 fois plus .
    il faudrait que nous met en place rapidement une politique pour atteindre l’autonomie alimentaire . Comme nu rend à nous compte que l’autonomie alimentaire s’est pas possible sans un soutien efficace des pouvoirs publics ; Ko sa les collectivités locales de la Réunion , communes , Département et Région y attendent pour organiser et mettre en place les solutions pour atteindre rapidement cette politique d’autonomie alimentaire . Rien y empêche à zot de subventionner certaines productions , de mettre des terrains à la disposition d’associations qui travailleraient dans ce sens , de réaliser des infrastructures pour faciliter l’accès aux terrains agricoles, d’augmenter les capacités d’irrigation , par de nouveaux barrages et retenues collinaires et généraliser l’utilisation des produits locaux pour alimenter les cantines scolaires et les hôpitaux L’Etat français et l’Union européenne y envoient , dans notre île des milliards d’euros pour payer les gens à ne rien faire , pourquoi ne pas se servir d’un partir de cet argent pour développer notre autonomie alimentaire .


Témoignages - 80e année


+ Lus