Face à la menace d’une crise globale à La Réunion, le silence inquiétant des élus réunionnais
28 juillet, parImpact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
20 juin 2023, par

Mézami, atanssion, sa la pa in kour matématik modèrn... Zot i souvien lo matématik modèrn, sète lédikassion nassyonal l’avé mète dann program lékol, mé li la siprimé pars lété solon li tro difissil pou bande marmaye épi pou zot paran... Mé alé oir si lété pa pars bande tète de zèf lédikassion nassional téi ariv pa konprande, donk téi ariv pa éspliké.
Mé mwin la fine di mi sava pa anparl de sa, mé mi sava anparl sinploman bande plantèr kann épi zot rovni. Zot i koné zordi lo pri kann pou plantèr lé bazé dsi sak zot néna konm sik-zot rishèss an sik, si zot i vé- épi in pé ossi dsi léstréssité i pé tir dann kann. Aprésa, i azoute dsi lo pri in l’ède épi i fé bien oir bande plantèr zot l’apré viv dsi la boss la sossyété.
Sa sé la lozik inn+inn égal dë.
Bon pou samèm ! Mé, sanb pou mwin, in lozik konmsa lé pa kékshoz de bon. Mi diré pou komanssé, avèk kann i gingn fé in takon produi mé bande zindistriyèl-indistriyèl assisté, ni pé dir- i vé pa lanss azot pou vréman ladan, é sé pou sa, toulézan i gaspiye lo potanssyèl néna dann la prodiksyon bande plantèr La Rényon. Mi diré ankor, bande plantèr lé pou arien ladan, donk sé pa zot k’i doi pèye lo po-kassé, donk zot i doizète péyé pou sak néna an rézèrv dann zot prodikssyon é lé zété shak ané. Woila in promyé shanjman dann lo promyé lékwassion-sak mi di lé pa zist- dann lo inn+inn égal dë.
Astèr si ni di kann, sa i tienbo la tèr é i protèz noute momon nourissyèr konte lo gaspiye kan néna gro-gro plui. Si ni di ankor kann sa i kaptir lo gaz karbonik é par in byé konmsa li pé z’ète konsidéré konm in linstriman pou lite konte lo dérègloman klimatik, zot sar dakor avèk mwin ké bande prodiktèr kann i doizète dédomazé pou lo léfor zot i fé pou protèz la natir é anpèsh a zot fasson lo réhofman klimatik. Toutt pène i mérite son pourkoi é sé pou sa ké bande plantèr i doizète péyé é oila in sanzman an pliss dann noute lékwasison inn+inn lé égal a dë.
Alon in pé pli loin é kan mi parl sa mi oi déza in pé apré bar la route. Mi vé anparl l’agrikiltir bio pars dissi-d’laba i antande in bonpé kritik konte lo plantèr-plantèr polyèr konm in pé i di- mé la pa li i fé larzan dsi son prop tète avèk lo bande zintran éropéin i vande zordi shèr, vèye pa koman. Lèss amwin dir azot mèm dann kann in prodikssyon biolozik lé possib-i fé sa in pé partou akoz pa issi dann noute péi-mé lo sobatkoz i fé arienk komanssé é avèk sa mi panss noute lékwassion inn+inn égal dë é avèk in pé la mazinassion, ni pé ankor pèrfékssyone noute nouvo l’ékwassion.
A bon antandèr, salu !
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Mézami fitintan, kan nou la romark la départmantalizassion téi pé pa done anou la Rényon ké nou téi vé, mi rapèl bien nou lété nonbré pou diskite (…)
In kozman pou la rout
L’agenda 2030 à La Réunion : le bilan interdit (2/5)
Nouvelles orientations budgétaires de l’Union européenne
Accélération de la crise du système néocolonial
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)