
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
9 octob 2017, sanm
Na dë manyèr konprann in problèm : promyé manyèr ou i sava oir demoun la réisi, dézyèm manyèr ou sa oir demoun la pa réisi. Inn konm l’ot lé intérésan si ou i vé an avoir in bon vizyon dsi in problèm. Alon pran in l’égzanp : isi La Rényon nana demoun i antropran. An parmi na sak i réisi, nana osi sak i réisi pa. Donk ou i pé aprann dé shoz avèk sak la réisi, mé ou i pé aprann galman dé shoz avè sak la pa réisi.
I paré, dann désèrtin l’antropriz nana dë manyèr rogard lo cv in kandida pou in post travaye : i pé rogard sak in moun la fé épi son bann siksé, sansa rogard sak in moun la sèye fé épi la koup la manké li la pa gingn fé.I apèl sa son l’éshèk. Pou kosa ? Pars sak ou la réisi, i pé dir, sa lé konm in n’afèr natirèl é mèm ou i ansouvien pi tèman koman ou la trimé pou ariv o bit. I diré sa i koul de sours ! Mé kan ou la pa réisi in n’afèr, ou i pans épi ou i ropans, é an tournan lo problèm dann tout sans ou i fini par konprann pou kosa ou la pa gingn fé in n’afèr ou la antroprann é koman ou nora di fèr pou réisi.
Pou mon par, souvan dé foi, moin la fine domandé, dann mon kèr, pou kosa i pran toultan bann krak pou fé fé kékshoz. Poukoué sa ? Pou koué, par ébzanp, pran in boug nana bak +25 pou fé avans in prozé pou lite konr l’ilétrs ? Si in moun la réisi l’ékol, san trouv in l’obstak dsi son rout kosa l sava fé pou rouv l’éspri d’moun dann difikilté, pou détak lo bann frin ? Pou moin, la pa lo moun k’i fo. Lo moun k’i f osé sak la liét, la gingn kou d’kongn pou fini par réisir. La pa in krak natirèlman, mé in boug la fini par ankraké avèk lo tan épilo bann z’éfor.
Arzout èk sa kan si i pran bann moun dann in sityasion l’éshèk konm in bann zéro la gosh in shif. Pou kosa mi di sa ? Pars kan in minis I vien La Rényon i amontr ali tout bann réisite, tout bann siksé, mé I amontr pa li lo bann ka la manké é sirtou I domann pa li koman sa l’arivé. Kèl kalité blokaz, kèl kalité lo frin, kèl kalité l’anspèk la bar son shomin. Mi pans na plis a aprann dan l’éshèk ké dann la réisite.
NB Sa i vé pa dir mi ronyé nout l’analiz dsi lo néo-kolonyalis pars sanm pou moin, lo bann frin, lo bann lanspèk lé ladan é pa arienk dopi zordi.
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)