Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
24 out 2009, sanm

Tou lé zour, shak zour, mi romèrsyé bann savan, bann téknissyin, bann z’inzényèr, bann moun byin instruiyé, sak i èm bour lo né partou, pou an avoir trouv bann z’afèr pou shanj nout vi an byin.
Tou lé zour, shak zour, mi modi bann savan, bann téknissyin,bann z’inzényèr, bann moun byin instruiyé, sak i èm bour lo né partou, pou an avoir fé vnir, sansa invante déssèrtinn shoz la pouri la vi d’moun déssi la tèr. Mé anparmi, na in ras mi modi plis ankor, sé sak i pouri la vi d’moun dann in l’androi épi i sava, i dévir lo do.
Zordi, mi pans, bann moun la déside pou atak shikungunya, bombarde partou bann zinséktisid sak la tyé bann ti-zoizo, bann ti poisson épi ankor bann moush a myèl olèrk tiliz lo BTI, in l’inséktisid ékolozik.
Mi pans galman sak la fé vnir, issi La Rényon, bann léskargo-manzèr léskargo, pou tyé bann z’agatine épi lo manzèr an késtyon konm z’agatine té gro pou li, la profèr manz bann ti-kalité gastéropode, tyé in bonpé épi lèss bann gro léskargo byin trankil.
Mon pansé i sava ossi pou bann la larg moush blé, san pran prékossyon konm i fo épi i lèss anou priyèr bondyé, Pou prézèrv anou kont in katastrof nou la pa rodé. Parèyman, bann moun la fé lo promyé route an kornish, bordmèr, olèrk fé pass ali déssi la montagn, sak la fé vnir fourmi rouz pou manz borèr kane, é krapo pou manj fourmi. Sak l’amène vèr blan La Rényon, la fé vnir mèrl moris étsétéra-étsétéra-la ké lo ra.
Mi souète, pou sak lé ankor vivan, zot nana konm in rogré, mé mi krin zot la dévir lo do, la konsyans byn trankil… arvoir Pyèr, tak baro !
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial