Pou mon par lo dé moi d’jol i rèss konm in zarète an travèr mon gozyé

12 mé 2020, sanm Justin

Pou komans mon modékri, mi sava anparl azot in gran nouvèl pa tro frèsh, pa tro gran non pli, mé kant mèm a médité. Sa i spass mèrkrodi 18 mars o matin, néna in ga apré amenn son kamyon, é lo ga i téléfone in radyo trotoir épi li di pou protèz ali konm li la poin mask - li la domann son madam koup in koté son pèz tété épi fé pass lastik dodan é li la parti konmsa dann shomin pou transport son marshandiz. I diré li té in pé kontan pou son trouvaye…
Dann mon kèr mi di : « I komans bien, limazinasyon lé o pouvoir konm dabitid isi La Rényon ».

An touléka sa téi prouv in n’afèr sé ké gouvèrnaye La Frans l’avé toush son bi : mète la pagaye dann léspri d’moun, épi pa mète limazinasyon o pouvoir mé mète la pèr o pouvoir. Sof ké si bann ti kolon lo trouyomète té a zéro vitman-vitman, bann zofisyèl zot koté la kontinyé dé-troi somenn avèk zot inpridans, zot lézèrté, é zot mank sèryé fé akos bann bato, épi fé atéri bann l’aviyon avèk demoun malad san pran prékosyon pou l’moun é sak lété pa dakor avèk zot, pou pa shanjé, la gingn kou d’matrak dann l’koko d’tète san ké bann gran médya i inkyète azot in pé pou sa.

Poitan bann tète dir l’avé rézon é lo bann tètzèf gouvèrnaye La Frans, l’avé tor. Pou koué mi di sa ? Sinploman pars si nou l’avé pran bon prékosyon, lété pa itil konfine anou konmsa. Lété pa itil fatig nout lékonomi. Lété pa nésésèr donn shakinn rant nou dé moi d’jol alé oir nou l’avé pa fé arien pou mérite in n’afèr konmsa.. Sa lété pa in n’afèr pou nou-la ding l’avé asé pou nou, zot i pans pa ?- sof ké la kouyonis ofisyèl la kado anou kékshoz konmsa.
A par k’ sa zot la bien konfiné ? Zot la bien dékonfiné ? Zot lé bien mèrsi ? Pou mon par lo dé moi d’jol i rèss konm in zarète dann mon gozyé.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus