Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Pou tout banna, in zangouni d’onèr, in baba shifon, otroman di in lépouvantaye pou fé pèr zoizo

lindi 3 désanm 2018, sanm Justin

Désèrtin zournal la pran labitid done demoun kisoi in bonbon koko, kisoi in mok an tol. Asoir, apré dë somenn lo mouvman zilé zone, mi èmré bien done désèrtin in zangouni d’onèr. Kosa i lé sa ? Mi pé dir azot sa sé in n’afèr i sort Madégaskar é dann nout labitid kréol ni pé apèl sa in baba shifon, sansa si zot i vé in lépouvantaye pou fé pèr zoizo bélyé.

Zot i koné, apré zéléksyon lontan l’avé touzour in ginyan épi in pèrdan é souvan dé foi lo ginyan té lo pèrdan é lo pèrdan lo ginyan pars konm i di, dann tan-la, téi fé kouv zèf poul pou gingn ti kanar. Aprésa téi bril baba shifon… Pou l dé somenn galèr ni sort pasé lé pain késtyonn zéléksyon, mé ni pé di kant mèm kosa ni pans, donk distibyé bann zangouni d’onèr.
Promyé mi vé done in zangouni sé gouvèrnman li mèm. Pars lé bien zoli anvoye madame Giradin isi pou débate konm kankrola si lo do mé la kouyonad sé li k’la fé an final de kont. Kisa la siprime in bonpé kontra ? Kisa la rogoumant la CSG ? Kisa la pa done nout zinstitisyon lo larzan téi rovien ali ? Kisa la diminyé bann dotasyon bann komine ? étsé téra – étsétéra, la ké lo ra.. ? Si la pa gouvèrnman li mèm. Kisa la aroz bann rish avèk bouyon larzan si la pa li ? Alor Madam Girardin dakor mé gouvèrnman dann son politik améné. Alor li mérite bien in bon zangouni d’onèr.

Dézyèm zangouni mi vé doné sé La Réjyon èl mèm épi son prézidan Didier Robert. Sé kant mèm li l’apré mète anou an bankroute avèk son koméraz la route an mèr. Sé kant mèm li la finans bann konpagni aéryène avèk lo bidjé réjyonal. Sé kant mèm li avèk son bann dalon l’apré aroz son bann partizan dopi li la pran la réjyon. Sé kant mèm li ki sort akord li in goumantasyon 6800 éro-anfin i paré li ronons ! Oir pou kroir si so larzan-la i sava pa angrèss ankor in partizan ali.

Troizyèm zangouni pou mésyé lo préfé pars li fé tout zafèr a l’anvèr. Li promète tyé sète blèss katorz é li yinbou pa fé arien. An plis ou lé a d’mandé kèl zé li zoué. Akoz li la fé vni l’armé isi ? Pou kosa zis avan l’arivé la ministrèz li la fé tabass demoun. Li lété sir sa té i doi mète dofé. Li lété sir ? An touléka li noré du ète sur. Donk in sèryé baba shifon pou li-kazman in lé pouvantaye pou kol zoizo.

La ministrèz loutromèr alor ? Kan li la vni néna in moi par la, tout demoun la mète ali an gard. La di ali : antansyon pangar é li la pa tienbo kont. Astèr li di li va fé si, li va fé la. Li la roul sirtou l’moun dann la farine mé pou konbienn tan ? Nou va oir mé kant mèm i fo bien li atann ali a trouv in pti zangouni d’onèr dsi son shomin… Lé zot alor, ébin nou na l’tan konfonn pa la vièss avèk la présipitasyon.

Pou tout banna, pèrmète amoin sof mon réspé kado azot in zangouni d’onèr, kékshoz konm in baba shifon, otroman in l’épouvantaye pou fé pèr zoizo.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus