Pran sa pou ou matant é mète out moushoir par dsi !

6 févrié 2020, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spèss salté, rouj-de-fon dopi l’étèrnité, oplis i sava, oplis d’apré moin zot, bann rouj-de-fon, zot i sèye kass zot sèrkl solitide. La prèv ? Mi antann dir par isi, par lab, la fé l’alyans avèk iks, avèk y, é sa san kas s la tète par raport bann z’ènmi zot l’avé yèr é sirman pa sate zot nora domin. Souvan défoi mi antann dir zot i pratik in politik l’inyon, sansa in politik l’alyans : lé bien tout demoun lé frèr é sèr, mé zot i gnor pa l’avé dé frèr inn téi apèl abel é l’ot téi apèl CaÏn é zot i koné kosa l’arivé. Lèss amoin dir azot lé posib l’amityé d’zordi i fini an ène pou domin. Zot i koné galmanna dé foi bann plé la pankor bien sikatrizé éli domann arienk pou rouvèr. Alé ! domin sé in n’ot zour konm i di . Konm i di galman : pran sa pou toi !

Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr, fransh vérité out kozman i rosanm ou mèm, ou i di lo prézan konm ou i éspèr li lé, ou di l’avnir konm ou i souète li sora. Astèr si i baz dsi lo réspé é dsi in program ou i pans pa sé kékshoz i pé marshé. Matant ou i koné késtyonn zidé, nou, dann parti kominis nou néna é sirtou ni inpoz pa nout zidé mé ni domann sinploman k’i tienbo kont… Matant si ni lé l’androi ni lé, ou i pans pa sé pars pandan lontan la pa vouli tienbo kont nout zidé ? Moin mi pans ké oui. Sé par nout zidé anou ké la komine lo Por lé aménazé konm èl i lé. Sé par nout zidé k’in politik kont bidonvil laté mète an plas dann tout lo péi. Sé par nout zidé ké la transform La Rényon é sé pou sa ké nout péi i prézant konm li prézant. Biensir mi sava pa dir aou lé shoz dann détaye, mé mi asir aou sak i fé l’alyans avèk nou néna déza bon zidé pou baz dési. Alé ! Pran sa pou ou matant é mète out moushoir par dsi.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus