Zistoir pou rakont dsi galé

Ronar lo goupil, épi Izangrin lo lou : la pèsh mirakilèz - katriyèm morso.

23 mé 2020, sanm Justin

Dèrnyé foi kan nou la kite anou apré troizyèm morso, Ronar téi trass avèk son filé poisson é Izangrin asiz dsi la rivyèr glasé, in séo pandiyé avèk son ké lété apré atann poisson i ranpli son séo pou li fé-konm lo goupil l’avé promète ali, in pèsh mirakilèz. Mé lo froi téi tate épi Izangrin téi aspèr touzour poisson téi ranpli son séo. Li téi pans, in n’instan talèr son séo sora plin zoli-zoli poisson é li v’amène manzé pou son fanm Erméline épi son zanfan. Li téi lir déza lo kontantman dann zyé son famiy. In néstan talèr ! I tard pa !

Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Ofiramézir Izangrin i santi lo séo ral dsi son ké. Li lé kontan pars li di, dann son kèr : « ala mon séo apré ranpli avèk zoli poisson. ! Erméline, mon madam, ou néna la shans an avoir in mari konmsa, bien kapab, épi bien instruyé dann lo l’ar é la manyèr atrap poisson. Mé pandan éstan-la, lo tan i pass. Dann viaz la klosh lorloz i sone shakinstan. Si i kontinyé konmsa talèr lo zour lé riskab lévéé moin satr ankor la mèm.
Momandoné, Izangrin i ral in kou dsi lo séo, mé sète-la i bouz pa. An kontrèr i réponn ali konm méta kan i frote dsi la glas…é so kite ta bouète Ronar i arvien pa kansréti pou donn in pti koudmin pou tir lo bann poisson pri dann séo, pri limèm dan la glass… Lé pa posib, so malfondé d’Ronar noré fyone ali ankor in kou. Li noré pyèz ali so foi isi ankor. Non ! Izangrin i di dann son kèr, mi pans pa pars moin la vi avèk li in filé zoli poisson.I fo li la trap sa kékpar é akoz pa dann la rivyèr zélé, landroi-mèm moin l’apré péshé.
Lo tan i pass, i pass épi i ropass. Talèr bardzour i sava klèr lorizon. Talèr bann péizan v’arivé é l’èrla kèl maléré sor zot va rézèrv amoin, Izangrin i di an li mèm.. Lo lou té pankor pans in n’afèr konmsa ké troi péizan – isi shé nou i apèl sa plantèr - i débark bor la rivyèr. Zot lé armé mon fra é Izangrin, mèm i fé zis in pé klèr, i oi bien lo gran kouto, la bèsh épi la kord mon fra, pou anmar ali. Kan ou i vien konmsa , sa i vé dir ou néna mové l’intansyon.
Izangrin i oi li lé ansèrklé. Li oi bien banna i vé tap ali, trap ali, moung ali, totoshe ali. Li sote dsi la droit, li sote dsi la gosh, li évite lo kou d’bèsh, li évite gran kouto, li éskiv lo lansé d’kord. Li sote in gran kou épi li antan in krak : sé son bout la ké la kasé é lo séo l’arèst dann la glass. Lo lou sé d’sové an katriyèm vitèss san domann son rèst. Bann plantèr i gliss dsi la glass épi i tonm dsi zot aryèr. Sové ziska son kaz avèk an plis arien pou donn manzé son famiy épi in gro kouran la ène dann son kèr par raport son l’énmi lo goupil.

Zistoir pou rakont dsi galé : la pèsh mirakilèz.-Katriyèm bout la fini. Proshin foi lo sinkyèm morso.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus