
Une nouvelle prison au Port : une hérésie !
3 juillet, parUne information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
22 juin 2013, par
Mi sort lir dann “Imaz press”, in l’aviyon la vol èk in biokarbiran fé èk dé sik kann. Sa la éspas dan la Frans. Lo laviyon té in airbus 321, é lo karbiran lé fabriké avèk dé sik kann i sort Brézil. L’avé par la dis pour san biokarbiran dann in rézèrvoir laviyon. Pétète zot i pans ni doi bat la min pou in sé-d’èv konm sa ? Pétète oui, pétète non. Pou kosa mi di sa ?
Pétèt oui, pars banna i apèl sa karbiran prop épi i ansèrv moin pétrol, karbiran sal konm tout demoun i koné. Sof ké lo karbiran prop la pa si prop ké sa, pars tout son bann transformasyon i fé pa san in bon doz gaz karbonik fané dan l’èr... I pé dir galman, i fo bate la min pars bann péi na poin pétrol i pé fabrik zot karbiran épi diminyé zot dépandans par rapor bann péi nana sak i apèl lor-noir. In pé i pé dir sa i pé ète in bon zafèr pou bann plantèr La Rényon, vik l’Erop l’apré koup la zèl nout plantasion kann... tout fason, sa i doi pa anpèsh anou dévlop lindistri bann sou-produi la kann. Donk, bravo !
Mé antansyon, nana pou diskité la dsi pars manzé osi nou la bézoin, é pa arienk nou, tout bann péi di mond avèk sirpèpléman la tèr. Koman k’i sava ranpli tout bann léstoma, tout bann boujaron bann milyar d’moun nana dsi la tèr é i sava an avoir plizanplis ? Si ou i tir dan out léspri larzan, si ou i éfas sistèm kapitalis, si ou i mèt anlèr partou la sifizans alimantèr. Kosa ou i di ? I fo plant do ri, lo blé, mayi, manyok, patat, légime, bann frui. I fo fé bann zindistri alimantèr... I pé di osi i fo arèt fors dsi la vyann, dsi poison, mèt in pé bann séréal, bann frui, bann légime a lonèr.
Soman, na in n’afèr lé bien domaz, linivèr lé pa solidèr. In pé i pans arienk gonf zot pla épi kont bann kot zanfan mizèr dann télé. Si i koz konm moin, sa lé vyé zé, vik limanité la gingn invant lo marshandiz an parmi bann marshandiz, lo marshndiz siprème, lo marshandiz puisans in ta ! lo marshandiz i rann aou frékantab : Larzan ! Ou i pé dane out l’am pou sa, dan la joi, dan la félisité. Sa mèm i pé mète aou anlèr ! Sa mèm osi i pé kapot aou dann kanal !
Justin
Une information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
Alors que Mayotte subit un enchevêtrement de crises - pauvreté structurelle, dégradation des services publics, conséquences dramatiques du cyclone (…)
La FSU Emploi Réunion tient à rappeler que la mise en œuvre des programmes de transformation de France Travail, issus de la loi Plein Emploi, ne (…)
Mézami, zot i rapèl lo mo kazou ? Mi anparl pa bann vyé roshé konm mwin mé la zénérassion d’apré. Si mi di kazou, kossa zot i oi dann zot (…)
Une délégation du "Collectif des usagers de la ligne Réunion - Comores" a été reçue le 2 juillet à la Région, à la demande de la Présidente (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
En 2021, 595kg de déchets par personne sont collectés à La Réunion, soit davantage que dans l’Hexagone (548 kg/pers.). La Réunion se situe au 29e (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)