
Mal-do-mèr dann sarèt
28 juin, parLo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
29 zwin 2012, sanm
Moin lé pa bien sir, mé mi pans nana, isi La Rényon, par-la katorz mil pèrsone an plis shak ané. I apèl sa in klas d’az. La dan, i fo kont sak i rant épi sak i sava, sak lé éné épi sak i mor : in pé, konm di lo kont, i vien an plis, in pé, ni koné, i vien an moin. Tousala, sansa o moin la mazorité, i rode in boulo kan l’ariv l’èr pou avans in pé dan la vi kan lé fine gran. Mé travay lé rar, épi la poin pou toulmoun. L’èr-la, shak ané, nana demoun an plis lé bordé, i arète dsi l’bor d’shomin, konm madam Giradin té i di.
Mi sort lir dann zournal, nana san sinkant troi mil Rényoné lé dann shomaj. An parmi, plis san trant-nèf mil pèrsone lé sèk, lé sèk, lé sèk mèm késtyonn travay. Donkalor, sak i di sé in priorité done travay demoun na pliské rézon ; Mé kèl kalité travay, in travay an sold konm in pti kontra, sa i fé pa l’afèr. In bon travay avèk in salèr k’i vo la pène. Oui ! Mé sa lé plizanpli rar. Moin, pèrsonèl, mi pans i fo dévlop lo péi pou done travay son bann z’anfan. Nana galman in ot métode, sé anbosh demoun dann séktèr li pé pa rès abandoné, konm bann sèrvis proksimité, épi l’anvironman. Mé di in n’afèr konmsa, épi bann gran konésèr, bann moun la tète i shof afors fé tourn sa a vide, i di, i fo done demoun travay dann séktèr marshan... pa dann séktèr édé, mèm si dévlopman, sa sé in mo vide pou zot.
Pou kosa mi anparl de sa ? Pars la rantré l’ékol i ariv. Pou in rantré, i fo pa mal demoun i fé in pé tout kalité métyé. Mé konm an tou tan, i form pa asé d’moun pou okip bann z’anploi-la, l’èr-la, i fé vnir par aviyon plizyèr santène demoun. Sa i travay la-ba dan la Frans ; sa na zot boulo, é souvan dé foi zot madam, zot bononm, sansa zot kas krout, sa na travay galman. Donk zot i ariv. Zot l’ot koté soulyé, li osi li rod in boulo. La kaz i mank, mé zot i dor pa sou l’pon. Epi, sak na diplome konm k’i fo, sak lé an kapasité travay konm amontrèr, ou sinonsa dan d’ot métyé, sak la bézoin la kaz, zot i rogard. Zot i doboute guète... mé ziskakan ? Afors alé a l’o, kalbas i pète.
Justin
Lo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
Le calendrier scolaire élaboré par le Rectorat pour les 3 prochaines années est désormais connu et fait débat. Pour cause, à l’exception de (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
Le Conseil départemental a décerné, le vendredi 27 juin, les prix « Thérèse Baillif » et « Célimène » lors d’une cérémonie organisée dans (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mé dam zé méssyé, la sossyété,dsi la késtyonn fors néna la fors natirèl, sak wi gingn an néssan épi an grandissan korèktoman. Mwin lé sirésèrtin (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Le Président des Etats-Unis, Donald Trump a ordonné le bombardement de trois sites nucléaires en Iran, dans la nuit du 21 juin 2025. Dans une (…)
Les élus de Guadeloupe ont adopté des résolutions « sur la fusion des deux collectivités, sur les compétences et l’autonomie fiscale », le 17 juin (…)
Des manifestants, réunis le 23 juin devant les institutions européennes, ont demandé la suspension de l’accord d’association liant l’UE à Israël. (…)
Normalien et énarque, chercheur en philosophie politique, Bruno Guigue est professeur invité à l’Université normale de la Chine du Sud (Canton) et (…)
L’État poursuit son engagement en faveur de la transition énergétique et de la décarbonation de l’électricité à La Réunion. À l’issue d’un appel à (…)