Séga tanbour shagoss, mémoir shanté lo pèp shagossien

22 mé, sanm Justin

Mézami, léktèr nout zoinal Témoignages, mwin lé sirésèrtin zot i koné séga tanbour shagossien. Mwin lé mèm sir zot i koné bann ségatyé shagossien é zot la fine antann la mizik shagoss… Dayèr konm nout maloya épi d’ot mizik lo mond antyé sa lé inskri konm patrimoine imatèryèl l’imanité.

Lo séga tanbour bann shagoss sa lé shanté dann kréol shagossien — in lang zot la fé konm nou la fé nou ossi nout lang rényoné — Sa i sort fin-fon lo passé ésklavaziss é sa i kontinyé rakonte la vi lo pèp shagossien téi amenn laba dann son bannzil avan bann grann puissans inpèryalis i déssidé déporte azot pou konstrui in gran baz militèr dann lil Diégo-Garcia.

Séga tanbour sa téi rakont la vi bann shagossien kan zot téi viv ankor dann zot paradi pèrdu é zordi sa i rakont lo dézéspoir épi la tristèss in pèp déporté dann bann péi zot téi koné prèss pa é kont zot volonté. Sa i rakont galman léspoir rotrouv in zour zot paradi par la lite zot i amenn dopi pliss sinkantan avèk lo Group réfijyé shagoss, lo parti Olivier Bancoult..

Bann zansien i rakont avan la déportassion, in pé partou dann bannzil shagoss demoune téi réini lo samdi soir pou shanté, pou danssé défoi ziska granmatin. Lété lokazzion pou manz bann pla tipikman shagossien épi boir bann boisson tradissyonèl.. In pé sirman va dir kossa i rèss de sa apré sinkantan. Kossa i rèst ankor konm kiltir ?

Lo gran mérité lo mouvman Olivier Bancoult sé son rézistanss, sé son konvikssion lo pèp shagossien i doi pa disparète é son mission d’rotourn viv dann zot zil pou sak i vé vréman, sé galman son fyèrté pou son kiltir : si néna in pèp néna in kiltir é sé sa k i guide banna dopi dé zané é dé zané.

Dopi inn-dé zour in vintène marmaye déssandan bann shagossien lé issi La Rényon é zot i vien pou rankont bann zanfan rényoné pou in mélanz kiltir, mélanz mizik, mélanz listoir galman épi pou viv ansanm in lavantir mwin lé sir sa va rèss gravé dann zot mémoir.

Kom Paul Vergès téi di : « Na pwin d’pti pèp. ! »

A bon antandèr salu !

Justin

PadportChagos

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus