Sépa si lo tan la shanj in pé ? Sépa si lo tan lé pa parèye ?

4 mars 2023, sanm Justin

Mézami m’a dir azot in n’afèr dsi lo kolonyalism. In n’afèr sinp k’i di sinploman konmsa : si ou lé oblijé sorte par la porte, tash moiyin rante par la fénète. Zot i koné La Franss sé in lansien puissans kolonyal ébin sa sé in prinssipe de vi pou li. Sirtou ké son rishèss lé bazé dsi lésploitassion bande zansien koloni.

Mi rapèl bien bande déba nou la fé dsi lotonomi kan sa lété a l’orde di zour é ké nou téi lité pou sa. Donk nou téi lite pou noute doub libérassion : inn té la libérassion sossyal, l’ote lété pou noute libérassion anti kolonyal. Zot i koné bataye-la sa nou la pa gagné si tèlman ké nou la pa gingn noute doub libérassion.

Mé oila in pé i porte la fote dsi lotonomi. Zot i di si nou l’avé vanj pou lindépandanss noré té san foi méyèr... Astèr mi yèmré k’i di amwin si toute péi indépandan zot la libère azot la dominassion néo-kolonyal. Par ébzanp mi yèmré k’i réponde mon késtyon dsi lo fran CFA : si par égzanp lo fran CFA la rande in gran sèrvis bande zansyène koloni ou sansa non ?

Ni pouré in zour fé in sobatkoz la dsi, mé mwin lé sirésèrtin in bonpé péi indépandan - lété sou la koupe La Franss avan — zot lé pa vréman dékolonizé. Konm nou, nou lé pa dékolonizé. Mé antanssyon sa sé in n’afèr i amènré anou loin. Pa pou zordi biensir mé dann l’avnir sa lé siréssèrtin.

Boudikonte nout doub librassion sa sé kékshoz téi fo anou, é téi fo ossi bande zansiene koloni, mé konm zot i koné lo tan la pa tro shanjé pars boudikonte li la rèss parèye-a popré.

A bon antandèr, salu.

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus