
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
12 févrié 2016, sanm
Yèr gran matin moin la rogard in l’émisyon dann in télé. Dsi kosa li téi port ? Dsi l’agrikiltir épi bann produi shimik i ansèrv kisoi pou tyé désèrtin z’insèk, kisoi pou vanj kont bann mové shanpiyon, mèm pou tir bann tash dsi bann frui épi bann légime, sansa pou donn lo frui avèk lo légime in zoli koulèr é in zoli prézantasyon… L’èr-la, moin la majine bann pome mi oi dann gran sirfas.
Mon Dyé, singnèr ké zot lé zoli : zot i briy vèy pa koman, zot lé mèm grosèr inn par rapor a l’ot é pou dir la vérité zot lé pa mové sof si ou i tonm dsi inn gaté. Mi doi dir azot la vérité : kan moin lété marmaye moin téi manz bonpé gouyav, bonpé gouyavyé, banane (té i apèl sa fig) an kantité... Parl pi sézon létshi, sézon longani, sézon z’anana, sézon mang épi d’ot ankor san trakas amoin si l’avé inn-dé tash dési - moin té i rode solman son bon gouté.
Produi shimik ? L’avé poin dann tan-la.L’angré ? Téi mète dann kann pa dann frui. L’ézèrban, nou té i koné mèm pa lo nom. Zordi la pi parèy : la shimi i atak partou é ou i vé ou i vé pa, ou na plis la shans manz in frui trété-konm i di - ké manj in frui natirèl san pour san. I paré, in pome, pou li an avoir son zoli koulèr, son vèrni, son grosèr i fo trète ali vinn-kat foi dann in sézon, an kontan, konm di l’ kont, dsi lo rémanans pou pa lo produi shap tout suit san fé l’éfé.
Zot i pans in pé so bann produi-la i sar pa dann mon l’éstoma ? Kroi toujour, fyé pa tro. Lav si ou i vé, mé kroi pa sa lé éfikas san pour san. Pans osi lo bann plantèr k’i fane sa dann z’ot shan ! koman z’ot dodan la fine arivé ? Pans galman bann marmaye i mont vélo épi i travèrs bann niyaz produi : koman zot i doizète, par anndan, zot osi , avèk lo tan.
I prétan dir ké si i tiliz pa bann produi-la, an kantité, lo prodiksyon lé riskab bès sis pour san mé lo bann produi n’arté san danzé. Sis pour san, i paré sa i roprézant lo bénéfis lo plantèr kan li fé bénéfis.L’èr-la i fo travaye pou arien ? Mé lo biznès alor ? La pa sa lo pli inportan ? La santé ? Sa i tonm dann rol doktèr é lo médikaman sé laboratoir k’i fé sa.
Nb Rantre nou, in produi kontaminé donk sal, lé plis méyèr pou nout pib( produit intérieur brut) k’in produi pa kontaminé, donk prop. Kosa zot i anpans ?
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)