Séshrès, Oui ! Mé gaspiyaz sirtou !

2 févrié 2017, sanm Justin

Koméla demoun i parl bonpé dsi la késtyon dolo. I fo dir la séshrès l’apré fatig anou dopi in koup de tan. Partou ou i antann dir : i mank dolo ! Pa tèlman dolo pou boir, sansa dolo pou fé la toilète sansa kui manzé - sof kan la koupir d’lo i ariv par sirpriz : l’èrla, ou lé pri !-mé sak nana zardin i san pasé kisoi pou flèr, kisoi pou légime, kisoi domin pou bann gro kiltir.

Romark bien la séshrès sé in n’afèr ni koné é mi rapèl bien nana in bon koup de tan lo prète téi roganiz bann nevène pou domann bondyé pou fé tonm la plui. Mi souvien mèm, konm banna i fé Madégaskar zordi, in zour la fane de sèl dsi bann niyaz pou fé tonm la plui. Mi rapèl sa konm si lété yèr. Nou la bien vi lo l’aviyon, mé la plui nou la pa vi in grin.

Mé si ni réflèshi in pé dsi la késtyonn séshrès, ni pans bann moun lo Sahel dann l’afrik lé riskab pète a rir si ni anparl azot nout mank dolo mé sa sé in détaye. Pli sèryèzman ni pé anparl nout gaspiyaz dolo. La-ba dann Sint-Roz zis si lo Por : in plézir antann dolo koulé ! Ni pé osi anparl tiyo pèrsé dann bann gran komine : nana près la moityé d’lo i koul dann vid ! Ni pé galman anparl dolo-kalité pou lo bin - in pé partou i zète dan la mèr. Ni pé anparl dolo ni ramas mèm pa kan la plui i tonm dsou nout bann toi.

L’èr-la, mèm nana la séshrès pars la plui i tonm pa konm d’abitid, mé shé nou mi pans sirtou i fo parl lo gaspiyaz par lo bann tète an l’èr soidizan bann résponsab dolo pou nout péi.

Nb. Zot i koné lo zistoir Kalandyak ? Sa sé déza in zistoir té I anparl la séshrès dodan é torti I sava rod in solisyon avèk Bondyé.

PadportSécheresse

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus