Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
9 zwin 2020, sanm

Mi pran ma plime pour vou zékrir dé mé nouvèl ké lé pa bone ditou zordi. Vi sava domann amoin pou kosa vi k’ou sé in om onète é kan ou sé in om onète, kan in moun i komans in lète konm moin la komansé zordi, l’om onète i di : kosa l’ariv aou ? Kosa l’ariv amoin ébin arienk kan mi antann sa mon pti pé d’san i bouye dann mon kor. Si mon san i bouye zordi sé pars i sava ariv in n’afèr i fé sort amoin dann mon gon konm in vyé port tablisman.
Oila ! Kisa d’apré ou i invant in lang ? Mon répons : sé lo pèp i invant in lang é li pran lo tan pou sa, é afortstan i nyabou fé tèl fason tout demoun dann lo pèp i konpran kan in moun i koz, é lé kapab kozé tèl fason k’i konpran ali. Mésyé Justin, vi koné, néna in bonpé lang dsi la tèr pars néna in bonpé pèp é pars tout pèp la bézoin konprann inn-a-l’ot. Ankor in n’ot afèr : néna bann lang i éné, i grandi é désèrtènn i mor fote a napi d’konbatan.
Mé la lang mi vé anparl aou zordi sé la lang kréol La Rényon. Bien vivan sète-la, mé néna demoun i yèmré oir ali sink pyé sou tèr, dann roiyome vant anlèr. Pou kosa mi di sa ? Konm moin la di sa sé lo késtyon k’in om onète i poz kan i di ali in kékshoz konmsa… Oila ! A s’ki paré, dann dé troi zour néna in tribinal isi La Rényon i sava désid nout droi koz dann kréol rényoné é kosa k’i pé di, kosa k’i pé pa di.
I parétré, néna in madam, lé in bonpé an kolèr, pars kèlk’in la trète aèl zorèye é èl i aprésyé pa sa. El lé zorèye ? I prétan oui. Lo mo zorèye i égzis dann la lang kréol rényonèz ? Moin lé sir ké oui.konm yab é vi koné kékshoz vi ké ou lé yab mésyé Justin. Konm lo mo pti blan, gro blan, pip lé-o, kaf malbar, malbar tou kour avèk tout bann varyasion i pé fé dsi bann tèrm-la. Donk ala in tribinal, a la domann in lékspat i sava désid si oui, sansa non, i pé di in moun sé in zorèye.
Mo-la i égzis mésyé Justin, li lé koni par tout demoun, kréol rényoné li, ékspate li, komor, malgash. Li lé aksépté par lo pèp la invant nout lang kréol rényoné. Si in zour li doi sort dann nout vokabilèr, sé pars lo pèp rényoné nora désidé. Pa pars in tribinal nora di, i fo di, i fo pa di é mèm si i mète sak i di a l’amand… Mésyé Justin mi éspèr lo tribinal sar asé intlizan pou konprann i fo pa mète son né ladan épi rant an kondanasyon pou in n’afèr konmsa : zafèr rényoné, sé zafèr rényoné
Nout pèp la fé nout lang, sé li k’i désid bann mo ni adrèss nout bienvéni, sak ni mète déor, sak i sèk dsi lo pyé. An touléka mi éspèr si 2020 sé l’ané lo covid 19, sar pa l’ané tribinal la done ali lo droi aranz sansa déranz nout lang konm li vé a la domann in portèz do plint. Donk la pa done ali lo droi mète son kiyèr sal dann manzé i kui pa po li.
Mésyé Justin, mi souète aou inn bone zourné, é moin lé ziska kontan ékrir aou, pars moin la partaz mon kèr avèk in pé tout demoun La Rényon.
Signé : Tinjus out dalon an vèrlan. PCC adrèss azot zoinal Témoignages
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)