À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
4 zwiyé 2013, sanm

Dan listoir ansyène, i parl souvan dé foi bann dis plé l’Egypt, tout pli grav inn ké l’ot, tout pli mové pou la natir é d’moun inn ké l’ot. Lo uityèm, sé bann shipèk — i di osi sotrèl ! Zot la rokouvèr la tèr é la mète la tèr dann fénoir. Zot la manj tout bann plantasyon té i pous dsi la tèr épi tout bann frui dsi pyé d’boi. Tout sak la grèl l’avé pa tyé, zot la tyé. Kan té fini, té i rès pi in tras fèy vèr kisoi dann pyé d’boi, kisoi dsi bann zèrb sinonsa bann plant l’avé fine pousé.
Tout sak i koné in pé listoir rolizyèz i koné so zistoir dis plé. Nana sa dan l’ansien téstaman, mé pou sak i koné pa, m’a rafréshi in pé zot mémoir. Konm Bondyé té i vé bann juif i sort dan l’Egypt pou alé dan la tèr promiz é ké lo Faraon té i lès pa banna alé, li la anvoy dis plé dsi mégaboubou, dsi lo péi ziskatan lo Faraon i désid lès bann juif alé, travèrs la mèr rouj pou réfijyé dan la Palestine.
Pou sak i kroi, zot va pans sé in pinisyon. Pou sak i kroi pa, linvazion kriké, sa sé in n’afèr la fé d’tor l’imanité ziska fé mor d’fin in gran kantité d’moun. Bann shipèk-la, kan sa i lèv, i lèv par milyon, par milyar, zot i tyé vèr é sèk é i arès pi arien pou d’moun. Kan zot lé nonbré é ké zot la bézoin la grès pou voiyajé, na poin arien i anbar azot. La nuit zot i ropoz, lo zour zot i pran zot vol : lo syèl i vien noir, l’aviyon kan i vol lé an danzé, pou finir na pi la nouritir pou d’moun. Kan i ariv pou ramas la rékolt, i amas pi arien.
Nout voizin Madégaskar lé anpoizoné èk sa dopi kèk somèn é in gran famine i ménas la popilasyon. In késtyon sinploman : na poin moiyin vanz kont so boubou-la ? Na moiyin, na produi pou tyé azot, sansa bien diminyé, nana la lite biolojik, mé i fo in bon lorganizasion épi bann produi an kantité. Dé zafèr bann Madégaskar na poin sé tan isi. Son bann parti politik apré fé la guèr inn avèk l’ot, in takon kandida i vé prézant zéléksyon, é pandan éstan-la, é bin, sé la famine k’i anons.
NB : Ala pou kosa Younous Omarjee, dépité éropéin, i domann l’Erop la solidariré par rapor nout bann voizin malgash, pars sé in n’afèr i doi toush anou épi toush l’Erop galman.
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse