Si nou téi anparl ankor in kou konkour lélokanss !

30 mai, par Justin

Mézami mi sorte antann dann radio, néna in konkour lélokanss lé roganizé La Rényon, in konkour dann la lang franssé.Mwin la fine dir sak mi panss de sa vik mwin lé pou lo bilinguism : mi panss konm la lang kréol rényoné néna son droi d’sité dann lédikassion nassyonal é pa solman, lo konkour téi doi fèr an franssé mé galman dann la lang kréool rényoné.

La pa toussala, mé mi vé anparl in n’ote afèr avèk zot. Mi vé anparl azot in lémission mwin la suiv boutanboute dsi télé Maurice. Sé in konkour bann kolèj- kolèz laba, avèk kolèz issi la pa lo mèm zafèr pars bann jenn lété plito gran é lo konkour i fé par ékipe-in lékip troi jenn par tablisman pou diskite dsi in sizé shoizi par avanss.

So foi issi lo sizé lété lo réshofman klimatik épi la lite konte lo réshofman. Shak ékip i shoizi in pozission épi i défann sa ziska ké lo dé zékip i mète dakor dsi in pozission komune… Konm l’avé plizyèr tablisman nèf si mi tronpe pa lo sobatkoz la dir in bonpé é mwin pèrsonèl mi panss sa lété in bon manyèr pou diskite dan la lang la majorité d’moune i koz- lo kréol morissien.

Troizyèm ané d’ran i fé sa dann télé Maurice é mi panss firamézir nora pliss konpétitèr pars par l’fète néna in préssion pou dévlope sak banna i apèl lo morissyanism. Biensir bann zinstitissyon i mèl dann ta-mi panss mèm sa i pé intérèss l’unesco épi bann morissien zot mèm pou dévlope zot lang nassyonal épi son litilizassion.

O fète, banna laba i konsidèr lanploi la lang matèrnèl sé in lanrishisman é pa in lapovrisman konm in tan bann zotorité téi panss issi La Rényon. Domaz issi la pankor pran konssyans lanrishisman-la. Kan nou va bien konprann toussala mi panss sar in gran pa an avan pou nou.

A bon antandèr salu !

NB. In linformassion avan mi take baro mon modékri.Laba dann Moris banna la fé galman in konkour lélokanss é so foi issi dann la lang Bhodjpouri, in lang indyène, in minorité d’moune i koz laba-par la sink pour san d’moune- alé ni artrouv pli dvan.


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus