Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
30 mai 2025, par

Mézami mi sorte antann dann radio, néna in konkour lélokanss lé roganizé La Rényon, in konkour dann la lang franssé.Mwin la fine dir sak mi panss de sa vik mwin lé pou lo bilinguism : mi panss konm la lang kréol rényoné néna son droi d’sité dann lédikassion nassyonal é pa solman, lo konkour téi doi fèr an franssé mé galman dann la lang kréool rényoné.
La pa toussala, mé mi vé anparl in n’ote afèr avèk zot. Mi vé anparl azot in lémission mwin la suiv boutanboute dsi télé Maurice. Sé in konkour bann kolèj- kolèz laba, avèk kolèz issi la pa lo mèm zafèr pars bann jenn lété plito gran é lo konkour i fé par ékipe-in lékip troi jenn par tablisman pou diskite dsi in sizé shoizi par avanss.
So foi issi lo sizé lété lo réshofman klimatik épi la lite konte lo réshofman. Shak ékip i shoizi in pozission épi i défann sa ziska ké lo dé zékip i mète dakor dsi in pozission komune… Konm l’avé plizyèr tablisman nèf si mi tronpe pa lo sobatkoz la dir in bonpé é mwin pèrsonèl mi panss sa lété in bon manyèr pou diskite dan la lang la majorité d’moune i koz- lo kréol morissien.
Troizyèm ané d’ran i fé sa dann télé Maurice é mi panss firamézir nora pliss konpétitèr pars par l’fète néna in préssion pou dévlope sak banna i apèl lo morissyanism. Biensir bann zinstitissyon i mèl dann ta-mi panss mèm sa i pé intérèss l’unesco épi bann morissien zot mèm pou dévlope zot lang nassyonal épi son litilizassion.
O fète, banna laba i konsidèr lanploi la lang matèrnèl sé in lanrishisman é pa in lapovrisman konm in tan bann zotorité téi panss issi La Rényon. Domaz issi la pankor pran konssyans lanrishisman-la. Kan nou va bien konprann toussala mi panss sar in gran pa an avan pou nou.
A bon antandèr salu !
NB. In linformassion avan mi take baro mon modékri.Laba dann Moris banna la fé galman in konkour lélokanss é so foi issi dann la lang Bhodjpouri, in lang indyène, in minorité d’moune i koz laba-par la sink pour san d’moune- alé ni artrouv pli dvan.
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial