Si nou téi parl in pé in zoutiye dann tan lontan ?Alon parl in pé moulin mayi La Rényon !

24 mars, sanm Justin

Mézami zot i souvien moulin mayi La Rényon ? Sa in zoutiy fantézi sa !Sa lé ron, sa lé an pyèr, avèk in dossi épi in dossou. Lo dossou ni pé apèl ali in sok avek in laxe fikssé dann son milyé épi in bann pti rédiyon dan la pyèr pou évakyé lo grin mouli . Lo dessu néna in trou téi apèl la guèl dann son milyé pou mète lo grin mayi épi in sistèm pou tourn la pyèr otour d’son aks é dizon in mansh pou tourn ali-lo mansh métalik té fikssé dsi lo déssi..

Moulin mayi sa téi i ronrone dann nout zorèye kan nou téi dsann lo matin fénoir pou alé lékol-sansa pou alé la mèss — mé tout fasson téi falé déssann. Ni pé dir dopi Boi d’nèf ziska sinte-klotide lo ronronemen téi kite pa nou. Konm kékshoz réshofan mèm rassiran, antouléka in brui familyé téi akonpagn anou dopi nout poin d’dépar ziska noutpwin d’ arivé.
Mi rapèl lakaz lo moulin mon papa téi mète ali dsi goni pou pa k’mayi mouli i tonb atèr. Avèk son min gosh mon papa téi tourn lo moulin, avèk son min droit e téi mète lo grin poigné par poigné dann la guèl moulin. Lo bann pti réyon krézé dan la pyèr téi anvoye lo grin mouli par-é-d’ote lo moulin… Dann tan mi di azot lakaz téi manz mayi souvan défoi pars mi sipoz lété la guèr é dori l’avé pwin toulézour dann la boutik méssyé Mong-Hune(nou téi di Mohine).
Mi di sa pars la boutik ossi téi vann la farine mayi pou demoune lo rékolt té épuizé, sansa zot lété pa plantèr é zot téi pé ashète mayi-dri, lo mayi soso, lo lamsime, défoi mèm la zèl é sète-la té sirtou pou zanimo… Nou lakaz, papa étan plantèr l’avé touzour do koi ranpli lo vante toute nout bann mé papa téi rakont anou étan pti tazantan mon gran-mèr téi amenn ali shé tonton Raoul é laba téi manz dori, avèk lo grin épi kari la vyann. Mi rapèl nou téi trouv sa bon, i fo oir.
Papa téi di anou : in onm sé in onm kan li lé kapab moude mayi pou nouri son famiye é mi panss kan li téi di sa l’avé in fon d’fyèrté dann son voi. Mi rapèl li téi di : lo fanm i fé kui mayi mé sé l’onm k’i plante, ki rékolt, épi k’i moude. Mi domann si pou li lété in privilèj de l’onm, sansa si li téi di sa pou kozé tou sinploman konmsa pars li l’avé pwin in lidéolozi dominèr..
A bon antandèr salu !

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus