Application de l’APE : vers plus de chômeurs que de salariés à La Réunion
8 août, parUne catastrophe se prépare dans l’indifférence
17 séptanm 2014, sanm

Matante Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,rouj-de-fon dovan l’éternité,
Moin la fine suiv aou dopi in bon koup se tan, é moin la fine rann amoin kont ou sé in drol patriyot, vi k’ou i intérès aou La frans arienk pou dénigré, sansa arienk pou sak gouvèrnman La frans i fé par raport La Rényon. Di pa moin non, pars moin lé fine suiv aou in pé bien é dopi in bon koup de tan. Mi antan pa ou anparl in fète nasyonal, in voiyaz ofisyèl lo Prézidan, sansa arienk pou gaskoné. Poitan, si mi tronp pa, La frans sé out péi osi ! Ou nana in kart l’idantité ! In pas por ! Kan ou i pran l’aviyon ou i mète l’idantité La Frans. Ou lé pa jéné, konm k’i diré ! Moin n’ar té profèr, ou i déklar aou indépandans é ou i shèrch pa fèr dé fyink avèk out nasion. Boudikont mi profèr ankor bann l’indépandans. zot lé moin fourb ! tok ! Pran sa pou toi !
Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz touzou la boush rouvèr,
Sak ou i di i étone pa moin d’ou, mé m’afèr aou in konfidans. Fransh vérité moin lé konm bann gran z’ansien, sak téi apèl bann fran kréol-pa pou zot manyèr oir lésklavaz-mé pou zot manyèr oir zot rolasion avèk La frans épi avèk La Rényon. Moin lé vyé jé, pars m’a dir aou franshman, sanm pou moin moin nana dé patri : inn sé la Frans, l’ot sé La Rényon. Dsi so manyèr oir lé shoz, mi pans moin na dé l’idantité prinsipalinn l’idantité fransé, l’ot l’idantité rényoné. Mé a vré dir, dann mon pansé sé La Rényon k’i okip amoin oplis. Lé vré, moin la pa lo ga va dir mi anfoutsa kan i ariv La frans in maléré sor é mi pans mèm si i ariv La Frans in tablatir, lo dovoir bann rényoné sé dé fann ali. Mé si li lé orgéyé, mi mète ali an déor mon pansé ! Si li fé lo kolonyalis par isi ou bien par laba, mi tak baro mon kèr pou li. Mi soufèr kan mi oi ali fé la mizèrd’moun, konm mi soufèr kan in pé i mète la rényon dann shomin kabosé.-sansa kan i tourn lo do avèk nout z’intéré… Donk, mon vyé matant ou i préfèr bann l’indépandans plito ké d’moun konm moin. Ou lé lib ! Mé moin, konm in bonpé rényoné, moin lé konmsa. si ou lé pa kontan, ébin pou i pran konstan. Tok ! Pran sapou ou !
Nb In mo pou la rout : « l’idantité rényonèz ! » Pou moin, dizon sé in manyèr dir moin lé rényoné. Mon kèr lé anmaré avèk La Rényon, é na konm in solidarité rant bann rényoné, épi moin. An pliské sa, mi rokoné a moin dann la kiltir rényonèz - san done koshon lé z’ot kiltir - dann lo santiman lo pèp rényoné sé mon nasion. Bon ! Mi sa pa tourn in fime la dsi, mi lès azot fé travay zot koko, pars konm moin la di mète la matyèr griz an mouvman sé in n’afèr lé bon pou d’moun. Ni rotrouv ! Sansa,ni artrouv ! Inn é l’ot sé di ou sé diz (Konm té i di « Claude Favre Vaugelas » an parmi in bann moun téi fatig soin tète.)
Une catastrophe se prépare dans l’indifférence
Dopi bann zané soissant néna dann lo mond in gran mouvman d’dékolonizassion. La plipar bann péi la vni koloni momandoné la kass zot shène épi la (…)
In kozman pou la rout
Traité liant l’Arabie saoudite, le Pakistan et la Turquie
L’île-fracture : l’aménagement en question (5/5)
Protection bénéficiant à un pilier du néocolonialisme français à La Réunion
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial
À La Réunion l’école est obligatoire et doit être gratuite