
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
17 séptanm 2014, sanm
Matante Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,rouj-de-fon dovan l’éternité,
Moin la fine suiv aou dopi in bon koup se tan, é moin la fine rann amoin kont ou sé in drol patriyot, vi k’ou i intérès aou La frans arienk pou dénigré, sansa arienk pou sak gouvèrnman La frans i fé par raport La Rényon. Di pa moin non, pars moin lé fine suiv aou in pé bien é dopi in bon koup de tan. Mi antan pa ou anparl in fète nasyonal, in voiyaz ofisyèl lo Prézidan, sansa arienk pou gaskoné. Poitan, si mi tronp pa, La frans sé out péi osi ! Ou nana in kart l’idantité ! In pas por ! Kan ou i pran l’aviyon ou i mète l’idantité La Frans. Ou lé pa jéné, konm k’i diré ! Moin n’ar té profèr, ou i déklar aou indépandans é ou i shèrch pa fèr dé fyink avèk out nasion. Boudikont mi profèr ankor bann l’indépandans. zot lé moin fourb ! tok ! Pran sa pou toi !
Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz touzou la boush rouvèr,
Sak ou i di i étone pa moin d’ou, mé m’afèr aou in konfidans. Fransh vérité moin lé konm bann gran z’ansien, sak téi apèl bann fran kréol-pa pou zot manyèr oir lésklavaz-mé pou zot manyèr oir zot rolasion avèk La frans épi avèk La Rényon. Moin lé vyé jé, pars m’a dir aou franshman, sanm pou moin moin nana dé patri : inn sé la Frans, l’ot sé La Rényon. Dsi so manyèr oir lé shoz, mi pans moin na dé l’idantité prinsipalinn l’idantité fransé, l’ot l’idantité rényoné. Mé a vré dir, dann mon pansé sé La Rényon k’i okip amoin oplis. Lé vré, moin la pa lo ga va dir mi anfoutsa kan i ariv La frans in maléré sor é mi pans mèm si i ariv La Frans in tablatir, lo dovoir bann rényoné sé dé fann ali. Mé si li lé orgéyé, mi mète ali an déor mon pansé ! Si li fé lo kolonyalis par isi ou bien par laba, mi tak baro mon kèr pou li. Mi soufèr kan mi oi ali fé la mizèrd’moun, konm mi soufèr kan in pé i mète la rényon dann shomin kabosé.-sansa kan i tourn lo do avèk nout z’intéré… Donk, mon vyé matant ou i préfèr bann l’indépandans plito ké d’moun konm moin. Ou lé lib ! Mé moin, konm in bonpé rényoné, moin lé konmsa. si ou lé pa kontan, ébin pou i pran konstan. Tok ! Pran sapou ou !
Nb In mo pou la rout : « l’idantité rényonèz ! » Pou moin, dizon sé in manyèr dir moin lé rényoné. Mon kèr lé anmaré avèk La Rényon, é na konm in solidarité rant bann rényoné, épi moin. An pliské sa, mi rokoné a moin dann la kiltir rényonèz - san done koshon lé z’ot kiltir - dann lo santiman lo pèp rényoné sé mon nasion. Bon ! Mi sa pa tourn in fime la dsi, mi lès azot fé travay zot koko, pars konm moin la di mète la matyèr griz an mouvman sé in n’afèr lé bon pou d’moun. Ni rotrouv ! Sansa,ni artrouv ! Inn é l’ot sé di ou sé diz (Konm té i di « Claude Favre Vaugelas » an parmi in bann moun téi fatig soin tète.)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)