L’urgence de se mobiliser pour éviter la ruine des Réunionnais dans la mondialisation
12 juin, parAPE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
17 séptanm 2014, sanm

Matante Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,rouj-de-fon dovan l’éternité,
Moin la fine suiv aou dopi in bon koup se tan, é moin la fine rann amoin kont ou sé in drol patriyot, vi k’ou i intérès aou La frans arienk pou dénigré, sansa arienk pou sak gouvèrnman La frans i fé par raport La Rényon. Di pa moin non, pars moin lé fine suiv aou in pé bien é dopi in bon koup de tan. Mi antan pa ou anparl in fète nasyonal, in voiyaz ofisyèl lo Prézidan, sansa arienk pou gaskoné. Poitan, si mi tronp pa, La frans sé out péi osi ! Ou nana in kart l’idantité ! In pas por ! Kan ou i pran l’aviyon ou i mète l’idantité La Frans. Ou lé pa jéné, konm k’i diré ! Moin n’ar té profèr, ou i déklar aou indépandans é ou i shèrch pa fèr dé fyink avèk out nasion. Boudikont mi profèr ankor bann l’indépandans. zot lé moin fourb ! tok ! Pran sa pou toi !
Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz touzou la boush rouvèr,
Sak ou i di i étone pa moin d’ou, mé m’afèr aou in konfidans. Fransh vérité moin lé konm bann gran z’ansien, sak téi apèl bann fran kréol-pa pou zot manyèr oir lésklavaz-mé pou zot manyèr oir zot rolasion avèk La frans épi avèk La Rényon. Moin lé vyé jé, pars m’a dir aou franshman, sanm pou moin moin nana dé patri : inn sé la Frans, l’ot sé La Rényon. Dsi so manyèr oir lé shoz, mi pans moin na dé l’idantité prinsipalinn l’idantité fransé, l’ot l’idantité rényoné. Mé a vré dir, dann mon pansé sé La Rényon k’i okip amoin oplis. Lé vré, moin la pa lo ga va dir mi anfoutsa kan i ariv La frans in maléré sor é mi pans mèm si i ariv La Frans in tablatir, lo dovoir bann rényoné sé dé fann ali. Mé si li lé orgéyé, mi mète ali an déor mon pansé ! Si li fé lo kolonyalis par isi ou bien par laba, mi tak baro mon kèr pou li. Mi soufèr kan mi oi ali fé la mizèrd’moun, konm mi soufèr kan in pé i mète la rényon dann shomin kabosé.-sansa kan i tourn lo do avèk nout z’intéré… Donk, mon vyé matant ou i préfèr bann l’indépandans plito ké d’moun konm moin. Ou lé lib ! Mé moin, konm in bonpé rényoné, moin lé konmsa. si ou lé pa kontan, ébin pou i pran konstan. Tok ! Pran sapou ou !
Nb In mo pou la rout : « l’idantité rényonèz ! » Pou moin, dizon sé in manyèr dir moin lé rényoné. Mon kèr lé anmaré avèk La Rényon, é na konm in solidarité rant bann rényoné, épi moin. An pliské sa, mi rokoné a moin dann la kiltir rényonèz - san done koshon lé z’ot kiltir - dann lo santiman lo pèp rényoné sé mon nasion. Bon ! Mi sa pa tourn in fime la dsi, mi lès azot fé travay zot koko, pars konm moin la di mète la matyèr griz an mouvman sé in n’afèr lé bon pou d’moun. Ni rotrouv ! Sansa,ni artrouv ! Inn é l’ot sé di ou sé diz (Konm té i di « Claude Favre Vaugelas » an parmi in bann moun téi fatig soin tète.)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Mi koné pa kossa zot i panss kan zot lé an parmi. Mi oi bien zot i rogard lé z ‘inn épi lé zot. Mi oi bien tazantan sa i di azot kékshoz. Tète-la (…)
In kozman pou la rout
Malgré l’argent abondant transféré par la France : il manque plus de 50000 logements sociaux
Conseil communautaire du 10 juin 2026
Mobilisation de l’intersyndicale
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture