Si solman ni déside réspèk la kréasyon !

17 avril 2009, sanm Justin

Si zot nana in tan rogard in pé la kart la Tèr, zot va oir nana in bon pé plis la mèr ké la tèr : la pa bézoin alé oir bann shif, in sinp kou d’èy i sifi.
Sa lé vré ossi pou l’oséan Indyin ! Mé zot va di kosa k’i ansèrv di in n’afèr konmsa. Pars si i ansèrv pa aryin, té i vo myé, plito k’di in n’afèr konmsa, mi poz in bout éskotch déssi mon boush.

Alor, si mi di sa, sé pars dan la mèr nana in gran kantité rishès. Épi si ni sava rodé, va ède anou myé viv, épi va ède tout l’imanité.
Mé nana in prékosyon pou pran : alé rodé, i vé pa dir détruir, i vé pa dir gaspiyé, i vé pa dir fé tout pou k’domin i ariv in gran katastrof. Zot i koné dépi in bon koup de tan, demoun avèk z’ot sistèm ékonomik an ki d’ta bouète, lé kalifyé pou fé ariv bann gran-gran tangaz !

Ankor in foi, si la mèr lé gran, son grandèr lé pa infini. Donk, mi pans pou la mèr, konm pou la tèr, lo méyèr dévlopman sé lo dévlopman dirab.
Sa i vé dir i fo tiliz lo plis posib sak i ronouvèl : lo van, la shalèr la mèr, solèy, poisson mé san tyé la ras. Épi sirtou i fo pa toush bann zanimo lé an danzé disparète, pars nou v’alé déyèr, nou lé riskab disparète galman.

Non ! Mi vé pa l’imanité i pran aèl pou lo kréatèr, avèk in gran K.
Mé o-moins, réspèk la kréasyon !

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus