À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
4 septembre 2019, par

Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté, mi sava dir aou in n’afèr, i fé plézir amoin aprékou, mé la bien fé pèr amoin dsi lo kou. Ou i rapèl lo pti kou d’konférans la fé dann la méri Sin-Dni ? ébin landmin moin la lir dann zournal soir-la tout la gosh lété rasanblé, lété a tu épi a toi konmsi lo bon vyé tan téi arive ankor in kou.Moin la rèss kamu pars moin la pans lété vré pou vréman é si té vré pou vréman, lété riskab an avoir in n’ot rapor d’fors ké sak ni pans konète zordi. Moin la majine lo tan parti kominis lété tro roprézanté-solon mon avi- an parmi bann zélu.Rozman la pa pass in bonpé l’tan pou madame Bello fé romark èl i manz pa mèm tab ké bann rouj-de-fon.Kan tout sak i apèl la gosh lété rasanblé l’avé inn té dovan la port é mi diré mèm konsidéré konm in péstiféré é lété lo parti bann rouj-de-fon.Moin la réspir in gran kou é mi pans out koté ou la mank toufé-di la vérité !Tok ! Pran sa pou toi !
Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz toultan la boush rouvèr, mi pé dir aou shakinn i tir son satisfaksyon ousa li gingn.Pou out par mi pans ou i nouri aou avèk toutsak ,solon ou, i ariv de mal pou lo parti kominis.Shakinn son manjé !Shakinn son plézir !
Moin pèrsonèlman mi rogard plito koté d’sak i amenn zidé pou ansèrv lo pèp rényoné é néna dé shoz i bote amoin é d’ot i bote pa moin-mi vé parl lo piyaz nout zidé pou détourn ali par rapor so lobjéktif..Kan i di lo sistèm ni koné i doi zète shanjé pars li lé fine ariv dann boute son souf ébin sa sé in n’afèr i bote amoin, konm moin lé sir i bote in bonpé rényoné.I fo shanj braké ?OK.i fo shanj lojisyèl ?Ok !Pari i komann pan ou ?Ok.Astèr kosa i mète a la plas é sé l’èr sak i aport zidé i diriz la pyès ;d’apré moin !Sé l’èr, momandoné bann rényoné i pé an avoir in réaksyonn rojé par rapor sak i éspass shé nou , dopi in pé tro lontan.
Kosa i fo mète a la plas : la résponsabilité pou bann rényoné avèk lo dévlopman, avèk ankor in shanjmann sosyété, avèk an plis la ibérasyon pou l’idantité rényonèz épi la libérasyon sosyal.Astèr kan mi oi désèrtin i kabr dovan l’obstak ébin sa i fé pa moin plézir.Kan mi oi désèrin i kapar i pé zidé parti kominis, mé i tranm dovan graton pou bann zidé fors son program, sé l’èr i fé pa plézir amoin ditou, pars sé lo péi, sé lo pèp lé lésé san solisyon-la pa la klass politik.Finalman bann rényoné i s’anfoutsa.
Astèr mon vyé matant m’a dir aou in sinp fraz moin la antann dan la boush lo mèr Sin-Dni.Figir aou li la di parti kominis sé lo pli gran prodiktèr d’zidé é souvan dé foi lé z’ot i piosh dedan.Si tèlman si téi gingn droi d’otèr pou lo bann zidé politik, parti kominis nora té rish a l’èr ki lé.Tok ! Pran sa pou ou !
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse