Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
16 novanm 2018, sanm

Mon bann dalon, souvan dé foi nou néna dann nout boush lo bann joli mo « la kiltir rényonèz » é ni pans néna poin arien lé progrésis konmsa. Mé mi pé dir azot, mi pé pa anpèsh pans lidéolozi réaksyonèr. Pou kosa ?
Pars kan mi anparl lidéolozi réaksyonèr, mi pans lidéolozi bann réaksyonèr. Konm néna kant mèm in bonpé réaksyonèr néna in bonpé néna lidéolozi réaksyonèr. Par l’fète lo bann zidé, lo bann mo, lo bann patoi, épi lo bann poinn vizé i fé ké ni pé dir, an parlan désèrtin moun, zot lé réaksyonèr vi ké zot néna an partaz lidéolozi réaksyonèr.
Sanm pou moin tout sak i défann lo poinnvizé la dominasyon néo kolonyal épi i trouv z’ot zintéré ladan, tout banna pou moin séin bann réaksyonèr-an kontrèr tout sak i konbate lo pouvoir néokolonyal, épi lo bann zidé néo-kolonyal tout banna mi trouv zot lé progrésis.
Ni pé dir, si ni rogard avèk in loup listoir bann kouran sosyal épi politik isi La Rényon, dopi La rényon la komans péplé, lé posib fé la par rant sak lé réaksyonèr é sak lé progrésis. Sak la amenn la lite kont l’abolisyon lésklavaz ébin sa lété in bann réaksyonèr-Sak l’amenn la lite pou fou atèr lésklavaz ébin lété in bann progrésis.
Kosa ni diré pou la bann négasyonis zordi i ariv a dényé lésklavaz ? Tras in kroi dsi konmsi l’avé zamé égzisté. Kosa ni diré par raport sak téi vé ranplas la fète kaf par la fète létshi ? Réaksyonèr sa lé sir é pou in bonpé rant zo é pa arienk in pti gigine ptét.
Astèr si ni anparl in pé sak lété dakor avèk lo pouvoir kolonyal pou anpèsh nout dévlopman-dizon bann kolbèrtis-lé sir zot lété dann lo parti réaksyonèr zot osi.-Bin alor sak l’avé gran-gran propriyété épi zot téi viv dsi lo pli pir lésploitasyon demoun i apèl la trète épi i apèl galman lésklavaz, i apèl langazis. Kosa ni pé dir par raport a zot ? Zot lété in bann réaksyonèr.
Mèm si l’avé in kontradiksyon rantre zot épi lésploitasyon kolonyal. Mi pans, si moin la bien lir bann tèz nout parti l’ané 1959 : so lidé d’in doub kontradiksyon dann la sosyété rén yonèz sa lé bien prézan dann lo bann tèz nout parti konm dann la sosyété èl mèm.
Lé ga, mon bann dalon, mésyé médam la sosyété, mi pans, suivan l’épok, l’avé in bann lidé réaksyonèr an partaz avèk bann réaksyonèr épi in bann lidé progrésis an partaz avèk bann progrésis. Ni arète zordi, mé nou va anparl sa ankor kék foi.
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture