Tansion désèrtin I kapar pa nout mourong pou zot !

23 zanvié 2015, sanm Justin

Lé ga, so matin mi sort fé in karnaz. La pa in karnaz demoun ! Pa in karnaz zanimo ! Mi sort fé in karnaz avèk mon pyé mouroung. Shak foi li grandi tro, I fo koup son tète, plito son bann tète !. Konm li lé anbaré d’solèy par in bann zimèb, li pous, li pous pou trap solèy. Li mont an flèsh é kroi amoin na poin pèrsone pou kal ali sof si koup ali. Moin lé dézolé oir in pyé mourong konmsa.

Donk, so matin, konm tou lé kat-sink moi, moin la fé mon karnaz, mé mi dézèspèr pa oir ali arpousé. Dann troi-kat somenn. Li sar zoli, vèr tann, vèy pa koman, é mon madam sar kontan… Solman moin la dmann aèl si èl koné mourong-la, sa sé konm in bondyé pou bann malgash afors i gingn fé zafèr sanm sa, kisoi pou lo manzé, kisoi pou la santé d’moun, kisoi pou la santé bann zanimo. El la réponn amoin, kan ou i koné pa sak i pé fèr avèk in n’afèr ou i koup. Lé danzéré sa !

Si ou i koné pa koué i fo fèr ansanm, ou i ransègn. Démyé in sosyété i okip de sa é i amontr demoun kosa i fé ansanm. Moin pou mon par mi koné i fé frékasé sanm lo fèy, fritir konm gèp pou lo flèr, kataplas avèk son l’ékors, i tir bronshit ansanm, i fé kui lo baton ; mé la pa arienk sa. Donk alon aprann ansanm sak i fé avèk sa, san atann in zour, in zamérikin i dépoz in brové épi li kapar mourong pou li. Sa sé dé shoz k’i éspas sa !

In kozman pou la rout : « Fourmi i marsh dsou la tèr, kréol i koné ! »


Sa sé po dir, in sogré lé pa fasil pou gardé. Gard in sogré sé alé pa souf sa dann zorèy demoun, sirtou sak i doi pa konète. Alors, lé si tèlman difisl ké kréol i koné kan fourmi i marsh dsou la tèr. Donk, si ou i vé pa demoun i koné in n’afèr, alé pa souf sa dann zorèy out méyèr zami. Pars dopi ou la dir ali, ziska ké li larg la sos, son lang i grate konmsi in n’afèr i fé l’ankonbreman dsi. Son lang i vien lour, lour ziskatann shapé. Moin pèrsonèl moin la souvan pansé si in moun na in sogré shoizi in n’ot ké moin pou dir, sirtou li obliy amoin. Mèm bate sète foi mon lang dann mon boush, lé pa posib gardé. Poitan si ou na la foi, si ou i koné la porté dé shoz bin ou i ariv a ténir out lang. Lé vré, lé pa vré ? Fé travay zot tète ! Fé bouy zot matyèr griz ! Zot va oir si rant-rant nou lé pa dakor rantre nou.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus