Tansyon pangar, nout kanar sar noir !

18 avril 2009, par Justin

Kan i parl la mèr, shakinn rant nou i mazine kék-shoz é pa forséman lo mèm z’afèr. In pé i kalkil nazé, sirfé, fé la shas sou-marine. D’ot i mazine bril dann solèy konm lézar. Bann péshèr proféssyonèl i oi dovan zot zyé gayar-gayar poisson, langous, kokiy tousala...
Solman, si li lé pliz-ou-moin informé déssi la pèsh dann loséan Indyin, li va di toutsuit, sé sirtou bann moun i sort loin, k’ i vyin kol poisson dann loséan Indyin...

I prétan, pou nout par, nout bann profésyonèl i kol aryink in-pour-san la kantité k’i pèsh dann loséan Indyin. In pé i di troi-pou-san, mé la poin do koi pou vanté !
Sa i fé pans amoin, na poin lontan, mésyé Chateauvieux la déklar li sava mèt larzan dan la pèsh lo ton. Solman i arsanm Sésèl èk Moris i intérès ali plis ké nou.
Bann bato i sort la Frans, pou z’ot par, zot i kal Sésèl : la lé pli intéréssan pou zot. Tanka Moris, na in pé d’tan zot té i rosoi, shé zot, bann kontrobandyé la mèr ! La poin lontan in bato-la-pèsh, i sort Thailande, bann pirat la karsèr ali par-la koté l’Afrik. Poitan li sort dann rin babouk koté Vietnam par la-ba.

Lé ga, nout lavnir i dépann in pé, pétète in bon pé, loséan Indyin, li lé dan la mèr. Mé si i lès bann rokin shagrin fé la loi, tansyon pangar, nout kanar sar noir !

Justin

Spécial 50 ans du PCR

Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus