
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
2 octob 2015, sanm
Mi souvien nana bien lontan, Parti kominis, té i roganiz shak vakans Zanvyé-Févriyé, la Plène dé kaf, sak li téi apèl la zourné bann z’intéléktyèl rényoné. Shak ané l’avé in bonpé d’moun désèrtin té militan, d’ot té pa militan mé l’avé la sinpati pou nout parti. Mi rapèl l’avé bann késtyon inportan, pou nou, konm in foi lo kréol dann l’édikasyon, konm ankor la solidarité rant bann z’il l’oséan indien. In foi nou la diskite dsi l’idantité rényonèz… Konm di lo kont in bann sizé la pa pran zordi in sèl ride mèm avèk lo tan.
Donk in zour nou té apré diskite dsi la késtyonn nasyon é nou lété apré rode in définisyon. Pou kosa ? Pars késtyon-la lé pa tro loinn sète l’idantité. Inn téi di : « nasyon avèk téritoir i marsh pa ansanm forséman ». Nana in bann nasyon na poin in téritoir pou zot é dé foi in téritoir nana plizyèr nasyon dsi. Nana bann nasyon lé koupé rant plizyèr téritoir konm bann Kurd divizé rant troi péi o moins. Ni pé di, nana in nasyon Chagos mé malorozman zot na poin lo droi, ziska zordi, artourn shé zot.
Pou in dalon dizon in frèr pou an avoir in nasyon i fo nana in pèp, é ké so pèp-la nana in mèm Istoir, in vi ékonomik ansanm-ansanm, in lang toulmoun i konpran, toulmoun i koz épi sak lé in portan galman sé lo santiman shakinn i apartien so nasyon-la. Biensir la débate, la diskité, la dispité-sa sé la vi !- mél’afèr la avans in pé kant mèm sirtou ké dann tan tout nout bann lété réini konm sink doi dann in min kont lo kolonyalism é tout lo déga li té i fé dann tan-la.
Mi rapèl in zour Prézidan Mitterrand la vni Sin-Bénoi é li la di, li oi La Rényon konm in nasyon apré formé. Zordi ni pé dir défoi li form, défoi li déform. Défoi lo l’alyénasyon i fébli, parfoi li ranfors. Si zot i vé zordi mi lans in kriyé pou mète anlèr nout l’idantité, dan la lite biensir é mi pans in gayar shanson lo ségatyé Willy la fé dann l’ané 2011. Dann séga-la i di : « Tienbo, tienbo rényoné ! tienbo, tienbo pa largué ! I fo tienbo nout rényonèzté ». A ékouté san modérasyon !
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)
Bann modékri andann forom
2 octob 2015, 17:28, sanm TITIENNE
"Mi souvien nana bien lontan, Parti kominis" déza , pou mwin so fraz là lé for ! la litté, lo komba dezintéréssé, é sirtou la gosh ; la droite sé pa lo mem zafer pa kont aster nou poz anou kestyon ! nou pé pa abat la kloyzon pou ké la droite i avanss, ryen kavoir , lo dernié minisipal, la doulèr dan ba y ariv pa an o paské lé zafer lé flou, camarade !