Grande distribution à La Réunion : concentration sur fond d’APE et de risques de délocalisations
10 août, parRapprochement entre le groupe mauricien IBL et Caillé Grande Distribution
12 févrié 2009

Mi ansouvyin in zistoir na byin lontan sa la éspasé, in zistoir vré ! La pa inn krak, la pa non pli in kou d’pintir, ni in ramas mantèr, vik moin la tandi èk mon dé zorèy, vi avèk mon dé zyé ; pa santi, pars dizon sé in zistoir san lodèr, mé pa san gou, ni santiman.
Donkalor, in vyé madam, in pé pèrdi, in pé zété, in pé ramasé, lavé vni la kaz in moun. L’ot lavé parti, bate son karé. Lo vyé madam lété rousté, mi di azot !
Akoz ? Pars dann lo kaz lavé poin do ri, lavé poin do sèl, lavé poinn luil, zalimèt, ou byin savon, étsétéra, étsétéra, la ké lo ra… Èl té i di : « In kaz konmsa, la pa in kaz ! »
Zordi mi rapèl sa, akoz mi sort agard in piblisité, an koulèr é tout, avèk in kantité marshandiz, in takon produi, in miryad zafèr. Lé byin d’apré zot ? Sof ké la poin anndan sak mi trouv lé lo pli nésésèr : sak moin la di an o la, épi na poin lo grin, na poin boukané, sosis, pimann na poin pom-tèr ; anfin, na poin sak i fo pou in Kréol ranpli son bouzaron.
Alor mi di dann moin mèm : kosa k’i ansèrv in pilisité ousa k’ i trouv pa, moindroman, son kontan, é i trouv aryink la faribol ? Mi pans an avoir konpri pou kosa : sé aryink iz mon larzan, konm i tir sosis kui dann vant koshon.
Justin
Rapprochement entre le groupe mauricien IBL et Caillé Grande Distribution
Trojour mwin la antann kékshoz kan mwin té apré ékout in radyo. Sa téi tonb ziss apré biltin la météo an kréol. Sa i plé bonpé d’moune é mwin (…)
In kozman pou la rout
L’index FAO des prix alimentaires atteint son plus haut niveau depuis 3 ans
Rapprochement entre le groupe mauricien IBL et Caillé Grande Distribution Grande distribution à La Réunion : concentration sur fond d’APE et de (…)
Une catastrophe se prépare dans l’indifférence
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Accélération de la crise du système néocolonial
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
À La Réunion l’école est obligatoire et doit être gratuite
Lutte des Chagossiens