
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
28 zwiyé 2021, sanm
Mézami si mi di azot so zistoir d’vaksin, mwin lé pa klèr sanm li é mi panss mwin lé pa toussèl. Mwin la vaksiné, mé i paré lété pa obligatoir mi fé vaksine amwin. Sof ké la di amwin mwin sé in sizé a risk, alor si mi vé pa antass dann in sèrviss réanimassion mwin néna intéré a fé vaksine amwin konte la kovide é si mwin néna in pé la shanss konte tèl ou tèl varian. Sof ké si mi vé voiyazé. Sof si mi vé mon pti zanfan i vien fé amwin in piouk, sof, sof, sof étsétéra, étsétéra la ké lo ra.
Mwin la di mwin lé pa klèr sanm li, mé bande doktèr zot ossi lé pa klèr sanm li. Zot néna ka garde télé, sansa ékoute la radyo é zot va rande azot konte par zot mèm. Tazantan néna in doktère éspésyaliss dann la virolozi, li lé dakor san pour san pou fé vaksine de moune-li di galman li lé vaksiné. Mé néna in n’ote tro for i di li lé konte pa lo vaksin mé lobligassion pou vaksiné. Pars demoune i mor pa bokou, pars néna trètman pou sa é gouvèrnman i anpèsh rantré dsi téritoir franssé.. Pars in ta avèk in paké rézon mi rapèl pi bien.
Lo to la mortalité galman i poze amwin késtyon : si mi vaksine sé pou fé rokil la mortalité-la myène-tanpir k’i pé. Mé si i di amwin, mwin lé fine rante dan la bande vyé lé pa loin pou alé. L’èr-la mi poze amwin késtyon. Mi sorte lir in lartik i di konmsa nora pliss mor kovid épi varyan an parmi bande vyé vaksiné, ké an parmi bande jenn pa vaksiné. Aprésa lo lartik la di son kozman la pa in plédoiri pou pa vaksiné. Mwin la borde lartik la pou tonb dsi in n’ote té i di ankor d’ote zafèr pli inkonpréansib pou mwin.
Mézami, si zot i poze pa zot késtyon, é si zot lé klèr avèk sète afèr, sèl zafèr mi pé dir azot bravo é shapo ba dovan zot kapassité pou konprande lé shoz é haro dsi mon kouyoniss amwin é toute sak néna in brové dan la matyère. Astèr dê pti mo déssi lobligassion vaksiné épi amont ké ou lé par lo pass sanitère, mi pé dir azot solman sak mwin la lir dann mon livbande déssiné : « Obligatoire, san z’ète, tou an étan. » É mi apèl Descartes o sokour par raporte mon rézon i dérive in pé sé tan issi.
Nb : moralité, « lé pa nésséssèr fèrm son také kan ou na poin arien pou dire » : in parabol lo gran Coluche.
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)