Vol po leksportasyon… nana konplis ladsou !

8 avril 2014, sanm Justin

Ni vé pa fé lo mousar, vilgèrman, i di fé pa lo makro, sinon sa alé pa dénons out kamarad, sa i ogard pa ou ; dizan sa, moin lé pa an trinn favoriz movèz zaksyon, déli é konsor…

E mi roviin si lo dé mil zanana volé dan inn sèl nuit.
Inn copine i di a moin sa sé sirman po léksportasyon ; mé minm la moin na in dout ; koué i spas dan mon péi ? Moin lé inkié. A koz ?
Ti va pa dir a moin dan lo milié léksportasyon, kan minm la poin dé milié d persone i travay laddan ; ant plantèr, transportèr, zanployé maskilin é féminin, mi sipoz tout dmoun i koné a zot pli zou moin !

Ti koné pa lindividi X na pi zanana ? Li la fine rékolt tout ? Fini vann dépi sominn dernièr ?
Li la pa fine dir sa bann i kont laéropor, koté frèt frui, flèr légime, vézétal fré, plant frès, bann karton lé déza paré, bann kès… tou so personèl lé abitié ék zot ! bann fournisèr, kapab eksporté, bayoun si ou pran in frui konm lo zanana, dawar poin in bon pé ; somanké i kont si lo doi in sèl min.
Mi di ké lo bann gro boutik frèt fré Jilo i koné zot moun…
Din sominn si lot, zot lé oblizé konèt, sadla na pi ; si tèl vil ou tèl rézion, zanana lapi ; i ress tèl ou tèl androi, na ankor inn ti pé ; tout fason na la sézon è lo kont sézon.

Kan ou la fini ék gran tanpon oui pé komans ék gran koud, si la pi la plèn palmis, anon pièrfon, monvèr, la konfians, basin martin…
Anplis ke sa, nana kopérativ ; kan i di a toué la pi sèt ané, la pi…
Koman sibitman in boug i ardébark ék dé mil zanana ? I poz pa ou kestion ? Koman sa lé posib ?
Sominn dérnièr li la pi ? Dernié kès !
Zordi li arviin ? Ou li tir ?
Moin na idé na anguiy sou ros ? Konplisité non ?
Alon éspéré lankèt va abouti si in kondanasyon ; konm sa justin va giny fé lo dèy boubou son péi ; lo vol inpini !
Vol po léksportasyon ; na poin konplisité ladsou ?

 Justin 

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus