Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Zédézil : nora touzour in zour pou apèl domin é domin sar, tout fason, in n’ot zour !

mèrkrodi 17 zwiyé 2019, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dovan l’étèrnité si mi suiv bien laktyalité bann rouz, pou zot, i diré tout sak i éspas shé nou lé pa bon épi tout sak i éspas dann péi déor lé pli myé. Bravo Maurice pou son métro-eksprèss ! Bravo Madégaskar pou son prodiksyon pétrol ! Bravo inn pou tèl shoz, bravo l’ot pou tèl shoz ankor. Okin bravo ditou kisoi pou La Frans, kisoi pou La Rényon. Myé k’sa, i diré si na poin arien pou roprosh anou, i fo invant in n’afèr-trouv lo pou avè lo lant dann la tète la poin shové. In légzanp : zédézil ! Sa fé laba dann Maurice é zot i trouv moiyin sote dsi lokazyon pou krétik La frans. Krétiké oui é pa arienk in pti pé ! Krétiké konmsi lété in késtyonn politik intèryèr. Artourn in pé dsi la tèr, zot i oi pa l’moun sar pa zamé dakor avèk zot pou in késtyon konmsa ! Tok ! Pran sa pou toi !

Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz toultan la boush rouvèr, moin lé bien-èz antann aou parl in pé dsi bann zédézil. Rapèl aou bien, néna katran ou téi fé parti bann pintad téi done tor Bannzil komor, épi téi done rézon tout lo bann foutèr d’dézord anroulé dann drapo blé-blan-rouz ankourazé par in minis la répiblik fransèz… Moin la fine obliy son non. Mé i fé arien pars mon disk dir na pi tèlman la plas pou alé ankor okip ali avèk in salté konmsa.
Mé, lé bien anparl zédézil, pars d’apré moin, i sava shof ankor in kou : lo mèm koz i produi lo mèm zéfé é lo mèm zéfé sa i romont l’ané 1974, l’ané lo péshé orizinèl la dékolonizasyon fransèz dann loséan indien. Ni vé, ni vé pa, lo tan ziska zordi la pankor nyabou éfas péshé orizinèl-la. Si tèlman, sanm pou moin, mi pans, momandoné, nora in létinsèl pou mète dofé dan la paye sèk. Mé nou va oir é tankamoin mi mète pa mon min dann fé pars lé riskab brilé.
Astèr néna kant mèm in pti linsidan zot tout i koné é linsidan-la i pran la tournir d’in boushtagèl-kaziman in linsidan diplomatik k’i kouv sou la sand. Moin pèrsonèl, mi koné pa lo ténan é lo zaboutisan, mé sak mi oi sé kan in n’afèr lé mal angajé konmsa lé rar k’i rabibosh vitman-vitman sirtou ké lo zé i tard pa pou komansé... Astèr matant, mi pé dir aou, dann in n’afèr konmsa mi mète pa mon min a koupé é si i aranz tanmyé, sansa fransh vérité lo zé lé riskab gingni lo plon dann zèl.
Tout fason, nora touzour in zour pou apèl domin, é domin, konm i di, sé in ot zour. Tok ! Pran sa pou ou matant !


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus