
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
22 avril 2014, sanm
Zot i koné nana dé z’afèr moin lé fine ékrir é si mi répète in pé, la pa pars sak moin la di in zour lé pi vré zordi, mé pars -konm di lo kozman - la pédagozi sé l’ar la répétisyon sou in form épi sou in n’ot form, épi sou in n’ot form ankor. Pou kosa mi di sa ? M vé anparl la démografi. Nou lé dann l’oséan indien é bann péi l’oséan indien nana in for dévlopman son bann poppilasyon. Agard solman Madégaskar : moin lé sir in pé i pans na poin dis milyonn moun la-ba. Alé oir ! Sèt ané nana plis vin-troi milyonn moun la-ba, é oplis v’alé, oplis n’ora d’moun. L’ané 2050 nora 53 milyonn moun Madégaskar... Agard ankor la chine, l’Inn, l’Indonézi,bann péi la kot l’ !afrik konm lo Tanzani, lo Kénya, l’afrik di sid, épi d’ot péi ankor mi sar pa nonm tout lo nom tèr-la.
Kosa nou va rosanblé avèk nout ti milyon d’moun, Moris èk son milyon sink san, komor épi lé zot. kosa nou va rosanblé a koté bann gran péi, omoun lé nonbré, épi lo sou-sol lé rish vèy pa koman, la tèr pou planté i mank pa, épi i koné pa ankor tout sak banna nana an sifizans. A bon ?Zot i kroi pa moin ? Domaz pou zot, bann péi-la, konm Madégascar nana in bonpé rishès...mi jur azot ! La pa pars lo kolonyalism fransé ou bien z’anglé la pa dévlop lo bann péi ké banna lé kondané a viv dnn l’okisité. In légzanp : dann sid Madégascar bann kanadien i ésploit lo dézyèm pli gran mine beauxite- avèk sa i fé l’aliminiom- nana dsi la tèr, avèk in por pliské modèrn, in shominn fèr vèy pa épi firamézir bann vil modèrn. Kalkil mantèr ? lir dsi internet zot va oir !
Bin nou alor ! Bin nout z’anfan alor ! kosa va fé ? v’alé rode travay dann l’Inn, Madégaskar, dann l’Afrik épi va artourn o péi pou réspiré, konm shanjman d’èr. La lé bèl la ! Pöitan i pé pa dir gouvèrnman lé pa prévni ? Konbien démarsh Paul Vergès la fé pou k’i fé in CHU avèk zétid médsine is- la fé mé mon dyé k’la tardé.i. Konbien foi li la domann in gran l’inivèrsité l’oséan indien dsi nout téritoir san oir la koulèr. Konbien foi la domann l’IRA san an avoir ? Konbien foi ka la domann lékol l’injényèr, pa rienk inn-dé grin konm koméla.. Parl pi la mcur, in bann zélu tokar la pa vouli fé ! ..Nou téi rèv pou nout péi in kapital la kiltir, la formasyon, la matyèr griz. Nou téi rèv, mé in pé- kolonyalism ziska zot blann zyé !- té i pans nou téi mérit pa sa. La zèl La Frans té asé pou nou !
Shak zour, shak somenn, shak moi , shak l’ané k’i pass i mète anou an danzé, i bar nout shans, i fé abès anou an grad. Ziskakan ? Ziskakan ni pé siport in n’afèr konmsa ?
Justin
NB Dé foi mi pans réini avèk demoun fé lo tour sak i fo pou nou épi réklamé, réklamé ziskatan pou gagné. Mi pans pa moin lé tousèl konmsa ! Alon révéyé.
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)