
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
21 octob 2014, sanm
L’èr la, té la zourné pou rèy la mizèr partou, dan tout péi. Lo 17 oktob. Dopi 1987 in lasosiasyon an frans ki sobat kont la mizèr la dékrét lo 17 oktob shak ané, konm zourné pou rofiz tankipé la mizèr. Dizon, zour la i anparl plis. Mi ékout in madam si radio frans-intèr, lo madam ki roprézant lo lasosiasyon an késtyon i di : Pou bann pov, lé pa tan télman la mizèr k’lé dir pou siporté, la mizèr byin sir mé sé sirtou lo rogar domoun nana si zot. Tou lé zour, sétaki i tir in morso si zot, shakinn nana a rodir, lo pov lé parès, li rod pa travay, li kout shèr, li fé zanfan pou gingn larzan, oilali-oilala, é èl i arzout tousala sé dé prézizé i tyinbo pa dobout. I fo kass so bann prézizé la son dir. Pou kass sa i fo arèt krétik banna, arèt ral lo kont si zot, arèt fé koméraz, rogard a zot otroman findkont, plito èd a zot. Mé koman fé pou nout par, pou édé ? Pousa mi poz a mwin bon pé késtyon.
Dabor inn, koman fé pou sov nout linité anou èk so mizèr la dan nout péi ? shakinn i koné lo shif. An dé, koman fé pou gatir nout viv ansanm ké tout domoun i anvi a nou partou ? An trwa, koman fé pou rapyès nout tisu sosial ? Nout tisi sosial zistoman lé po déshiré dikou, lé konm in linz, kisoi in kilot ou kisoi in shomiz, si la twal lé fay, promié lavaz, li ratrési, lo tisi sosial lé konmsa, li friz. Zordi, lo p’ti, firamézir li raptisi, lo gro, tou lé zour li gonf. Koman fé pou sov tousala, kan dan nout péi nana i viv èk 300,400 ou 500 éro par mwa ? Défwa mwin. Ki pé di, sa nana asé pou viv ?
A kou sir gouvérnman la na son par, sirman pa son tousèl. Mon lidé a mwin, li dwa dèza rokonét, la vi lé shèr pou tout domoun, pa solman pou in katégori d’moun, in pé li donn in prim pou galizé é in pé li di « Alé marshé ». La pa korèk ditou. Sirman la mizèr lé la dopi lontan. Pou sa rapèl a zot, in tan gouvérnman la sèy trouv in manièr pou amorti doulèr banna ? la mèt an plass lo RMI, lo RSA…. La CMU. Gouvérnman la gosh touzour. Ni di, pou rézon, i rèy arpa tout toudinkou èk in bagèt mé i pé soulazé, i pé èdé. Lo 17 oktob i dwa rès in dat rokoni mé pa ryink. Tou lé zour, i dwa èt lo 17 oktob pou tash manièr trouv in solisyon pou banna. An atandan, gouvérman i dwa kontinié mèt lamortisèr d’sou la mizèr bann pov. Ziskatan i lèv lo lièv pou shakinn.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)