Zistoir Dimilyé avèk Grandyab-promyé bout

22 désanm 2018, sanm Justin

La rantré dann lo zistoir :
Kan moin lété pti mon papa téi rakont anou - amoin avèk mon bann frèr épi ma sèr - zistoir. Li té i rakont sa si tèlman bien nou téi ékout sa, sanm pou moin, myé k’si lété lo mètr lékol. Zordi moin lé granpèr é mi rakont son bann zistoir dé an parmi mon bann pti zanfan é mi pé jur azot lo dé zanfan i ékout é i ékout bien sa zistoir-la… Solman avèk l’az la mémoir i afayi in pé-mi koz pou moin - é kan mi rode kisoi in nom, kisoi in l’épizod, kisoi in détaye mon mémoir i ariv a flanshé. Rozman dann mon fratrie nou lé sète, sis garson fini bononm dopi lontan épi in sèr. Donk si in pyès i mank ou i pé trouv shé in n’ot. Pars mon papa la fine alé é li la pa la pou rafréshi mon mémoir - pétète an rèv… kisa i koné ? - Sé konmsa moin la fini par domann in frèr si li néna lo tèks zistoir Dimilié é konm li l’avé, li la anvoye pou moin. Gran mèrsi mon frèr Axel, moin la bien gingn out tèks é mi pans bann léktèr Témoignaj sar kontan lir sa zot osi épi rakont z’ot zanfan épi z’ot ti zanfan. Lé pa défandi par la loi é nout kiltir popilèr i doi pa pèrd. Mon frèr mi koné koman ou i yèm nout kiltir é mi pé dira aou moin osi, mi ador nout kiltir popilèr.

L’avé inn foi pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinnsèl !

Donk l’avé in boug lété for vèye pa koman ! son nom : Li téi apèl Dimilié. Mi koné pa pu kosa, é si zot i koné obli pa dir amoin. Dimilié l’avé in baton. In baton lour sépa koman. In gran baton. In gran pié koko, soman plï olide. In pié boi-d’fér batar alor : dir, lour, é li amen sa partou avèk li, konm kan ou la afayi ou I amenn in baton avèk ou. Dizon li téi marsh avèk sa konm désèrtin gramoun i marsh avèk in baton kan la fine pèrd in pé la fors - Pou lit é in n’ot afèr pars lété konm son kon pagnon, in bèl boi, dir, lastik épi antansyon si ou la gingn in kou d’baton-la.

Dimilié l’avé ashèt in boute la tér dan lé o pou lï travay - in lang de tèr i sort lo batan lé lam, ziska somé bann montagn ko nm téi fé isi La Rényon dann tan l’avé poin bonpé zabitan. Mé li téi vé pa travaye sa tousèl, li l’avé bézoin bra for pou travaye vèk li épi i fo pa ni kashyète déyèr in zèrb Sin-Pol li l’avé in pé lo moiyin. Donk té i fo alï lo z’onm solide pou alé èk lï. Dimilié i fé bate tanbour dan la vil pou trouv plizyèr pèrsone pou tabaye avèk li. Tanbouryé i di : « Si ou lé solide, vien marsh èk Dimilié ! Pou amontr out forse, out kouraz, lëv baton Dimilié, marsh ansanm sinpleman. Dimilié i pèye ! Ala larzan ! ». Alors kandida pou travay i mank pa. Z’onm for i mank pa ! Soman, na poin personne kab sréti lëv baton Dimilié. Rode ankor partou dan la vil, partou : i trouv pa minm. Shak kandida i fors mèm, mé san rézilta, zorgane lé riskab désann.

Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !

Finalman, na inn i apèl Transh - montagn, la gingn lëv lo baton, la fé troi - kat pa ansanm. Dimilié i di, inpé an regré :
« La poinn méyèr k’li nou va pran touzour sète-la ! ». Tap dan la min : anboshé !

Déza inn, mé-soman Dimilié la bezoin plizyér. Dan la vil na pï. I fo alé dan d’ot vil.
I sava. I fé bate, rebate tanbour, i rode minm. Finalman, i trouv in ot boug i gingn lëv in pti pë son baton. I apèl Fondër-d’plon. Bon, Dimilié i di. A troi sar bon, nora asé…

Zistoir la pankor fini-promyé bout la fini-dézyèm bout va vni san tardé.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus