Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
29 désanm 2018, sanm

Dèrnyé foi moin la rakont azot kosa l’ariv Fondèr d’plon, avèk Transh Montagn. An touléka moin la rakont azot kosa lé dé konpèr la donn konm ésplikasyon par raport lo movèz pozisyon la trouv azot dodan : anmaré dann kabiné an sosison. Solon zot in bann demoun l’atak azot. Astèr alon oir la suit.
L’avé inn foi pou inn bone foi, mésyé lo foi la manz son foi èk in grinnsèl.
Troiziême zour, Dimilié i di :
« Ekoute : Azot, monte travay ! M’a rèst mon tour, m’a oir kosa bann demoun va fé sanm moin ! Kan v’ariv midi, m’a sonn la klosh pou zot nir manzé ! »
Lo dé bononm i sava, i mont dann la foré éi mète a travaye dir... Dimilyé son tour, i mète manzé o fé : bon manzé siouplé, dori basmati, kari bishik, rougay mang ! Dimilyé i sava pou sonn la klosh.
In gramoune — in vyé gramoune minm, koko prop, gran barb blan — i débark. Lo gramoune i di :
« Moin la fain. Manzé kui na poin lo mètr !
Dimilyé i fé pou répôns :
- Mi sonn la klosh, kank mon dë dalon i ariv, nï manz. Prépar out boush, an atandan.
- Out dë dalon i intérès pa moin dïtou, lo vyé boug i di, moin la fain, mi manz ! Mi manz touttsuit pou touttsuit ! »
E lï vë rante dan la kizine ! Dimilyé i arète alï :
« Non, vië boug ! Ou iatann toulmoune. Toulmoune i manz ansanm. »
Lo vië gramoune i èsèye pa sote dosi Dimilyé ! Kosto lo vyé ! For konm in kapor ! Sépa kisa lété ? Sépa in vyé gramoune pou vréman, konm in vyé bransh gouyav la manz kabri maron. Sépa sète… zot i oi zot mèm… sète nana la kë ploté par déyèr an roulo d’ korde-la, néna dë korn Touléka té vayan lo gramoune d’apré sak mi oi té lo dyab mèm sa.!
Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Mé soman èk Dimilyé lï la tonb tar ! Dimilyé la kapaye sa ! La pass in klé malgash dann kolé sa. Aprésa, Dimilyé la trape son baton, la fish dan la tér, l’anmar lo gramoune avèk. Par la barbe. La trap lo barb la fé troi tour dann bout baton-Zot i koné baton Dimilyé la, dizon in bèl boo d’fèr, soup konm pa posib, dir konm zot i véré mèm pa zordi dan la natir épi soupl konm in fouète-in gro fouète solamn.
Fondër-d’plon, Transh-Montagn lé pou travay dann bitasyon : la klosh i sonn, i apèl pou manzé. Inn i di l’ot : la band demoune la pa vnï zordï, don ? I fo kroir la pa vni.
Zot i ariv anba la kaz : toute lé normal. Dimilyé asiz, trankil. Pti-pti niyaz i pass dann sièl. Sik-sik i shante dann pié manyok. Lodèr kari i ral. Lo dé i trap in zasyèt pou tir manzé ? Zot i vé pass a tab tab mé Dimilyé i kal azot.
Zistoir la pankor fini-troizyèm bout la fini.
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture