Zistoir Granmèr Kal-katriyèm morso

10 mars 2018, sanm Justin

Gran-Mèr kal i shèrch lo Pii-Kala partou mé èl i trouv pa li, ni li, ni son kor. Mé in nuite, dann son rèv, èl i oi in basin fouyé dann kap épi arondi par la fors dolo. Dann son kèr, èl i di : « La pa sa basin Trou Pilon mi oi an rèv dopi yèr soir. Mon pti Kala sré pa dann basin-la.. » I fo mi sa oir.

Kriké Mésyé ! Kraké madam ! L’avé inn foi mésyé lo foi la manz son foi èk in grinn sèl.

Lo zour pankor kléré, ala Granmèr Kal i kol shomin. An avan, diréksyon Basin Trou Pilon. Mèm son vièy janm lé fatigé, èl i marsh pi, èl i vol si tèlman èl i pans èl i sava trouv son pti zanfan laba. La pant lé rède mé lo vié madam i san pa sa konmsa-Kala son pti kala lé o bout son voiyaz. El i an pé pi d’rode ali konmsa, èl i anpé pi d’rodé. Zordi, rozman èl i sava trouv ali. Mor ? Vivan ? Sof, mé èl i sava trouv ali. El i sava pou trouv son pti Kala.

Kriké mé syé ! Kraké madam ! Koton mayi i koul ! Rosh I flote !

Ala èl lé la, asiz dsi in gro galé dann bord basin. El i kart lo zyé pou oir sak èl la vn i pou oir , mé èl i oi pa arien pou l’instan. Pétète talèr solèy va lévé ! Pétè lèr solèye va lévé èl va yinbou oir lo pti marmaye sansa o moins in signal. Lo tan i pass, mé èl i oi pa arien. Poitan, èl i koné li lé la, èl i koné li lé dann basin-la. Lo l’instin in moman konm sète in gran-mèr sa sé in n’afèr k’i tronp pa. A zizé an plis kan ou néna in don é ni koné Gran-Mèr Kal l’avé in don pou vréman… Toudinkou, in zimaz i sort dann fon d’lo épi i romant par an l’èr konm par palyé, ti-dousma, ti dousman, li mont près ziska sirfas dolo. Pti lanp, pti lanp èl i dékouv lo l’imaz : « Mon dyé ségnèr ! Lo l’imaz Pti – Kala konm ki diré bien vivan dovan son granmèr. »

Kriké Mésyé ! Kraké madam ! Koton mayi i koul ! Rosh I flote !

Lo granmèr I pans son pti zanfan I sa sort dann lo pou vni ziska èl. Mé malorèzman, si èl i oi son z’imaz, I oi pa li konm I di an shèr épi an zos. Touzis si lo vyé granmèr I sote pa dann basin pou alé shèrch son pti dann fonn trou Basin-Pilon. El i koné, dann son kèr, sa sé in n’afèr danzérab pars sote dann lo oui, mé koman i arsort la-dan. Mouyé ! Noiyé ! Mor ! Lo granmèr i priyèr mèm, priyèr bondyé : bondyé, si ou lé gran, si ou lé zis, si ou lé zénéré, ède amoin tir mon pti dann lo. Konpran amoin bien, mi pé par rès tèrla dsi l’bor d’basin konm z’atandré. Si li sort oui ! Mé si li sort pa zamé ? Koman mi fé, knsréti mon dèye zanfan-la ?

Kriké mésyé ! Kraké madam ! Koton Mayi i koul, rosh i flote !

Granmèr Kal, I komans pèrd l’éspoir. El I oi bien in zimaz. El I oi bien sa I rosanm son pti Kala mé koman I fé pou tir ali la. Sirtou koman pa koul dann fon avèk li, koman sort vivan tou lé dé ansanm pars sé sa k’èl I vé. El I vé tir son pti dann lo ! Mor, viva mé vivan sirtou. Lo zimaz lé zis dsou la sirfas dolo mé li sort pad itou, li sort pad itou pou vni kotéèl dsi gro galé i ansèrv pou shof solèye. Kosa i sava arivé, koman lé shoz i sava éspasé ? Bien, sansa mal ? Bon sansa mové ? Zistoir la la pankor fini é ni artrouv san tardé pou nou oir kosa i sava arivé.

L’avé in foi ! Mésyé lo foi ! La manz son fi avèk in grinnsèl.

(zistoir la la pankor fini-ni marsh éstèr dsi sinkyème morso)

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus