
Développement durable menacé : le sommet de Séville ravive l’espoir et l’unité
6 juillet, parLa conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
10 mars 2018, sanm
Gran-Mèr kal i shèrch lo Pii-Kala partou mé èl i trouv pa li, ni li, ni son kor. Mé in nuite, dann son rèv, èl i oi in basin fouyé dann kap épi arondi par la fors dolo. Dann son kèr, èl i di : « La pa sa basin Trou Pilon mi oi an rèv dopi yèr soir. Mon pti Kala sré pa dann basin-la.. » I fo mi sa oir.
Kriké Mésyé ! Kraké madam ! L’avé inn foi mésyé lo foi la manz son foi èk in grinn sèl.
Lo zour pankor kléré, ala Granmèr Kal i kol shomin. An avan, diréksyon Basin Trou Pilon. Mèm son vièy janm lé fatigé, èl i marsh pi, èl i vol si tèlman èl i pans èl i sava trouv son pti zanfan laba. La pant lé rède mé lo vié madam i san pa sa konmsa-Kala son pti kala lé o bout son voiyaz. El i an pé pi d’rode ali konmsa, èl i anpé pi d’rodé. Zordi, rozman èl i sava trouv ali. Mor ? Vivan ? Sof, mé èl i sava trouv ali. El i sava pou trouv son pti Kala.
Kriké mé syé ! Kraké madam ! Koton mayi i koul ! Rosh I flote !
Ala èl lé la, asiz dsi in gro galé dann bord basin. El i kart lo zyé pou oir sak èl la vn i pou oir , mé èl i oi pa arien pou l’instan. Pétète talèr solèy va lévé ! Pétè lèr solèye va lévé èl va yinbou oir lo pti marmaye sansa o moins in signal. Lo tan i pass, mé èl i oi pa arien. Poitan, èl i koné li lé la, èl i koné li lé dann basin-la. Lo l’instin in moman konm sète in gran-mèr sa sé in n’afèr k’i tronp pa. A zizé an plis kan ou néna in don é ni koné Gran-Mèr Kal l’avé in don pou vréman… Toudinkou, in zimaz i sort dann fon d’lo épi i romant par an l’èr konm par palyé, ti-dousma, ti dousman, li mont près ziska sirfas dolo. Pti lanp, pti lanp èl i dékouv lo l’imaz : « Mon dyé ségnèr ! Lo l’imaz Pti – Kala konm ki diré bien vivan dovan son granmèr. »
Kriké Mésyé ! Kraké madam ! Koton mayi i koul ! Rosh I flote !
Lo granmèr I pans son pti zanfan I sa sort dann lo pou vni ziska èl. Mé malorèzman, si èl i oi son z’imaz, I oi pa li konm I di an shèr épi an zos. Touzis si lo vyé granmèr I sote pa dann basin pou alé shèrch son pti dann fonn trou Basin-Pilon. El i koné, dann son kèr, sa sé in n’afèr danzérab pars sote dann lo oui, mé koman i arsort la-dan. Mouyé ! Noiyé ! Mor ! Lo granmèr i priyèr mèm, priyèr bondyé : bondyé, si ou lé gran, si ou lé zis, si ou lé zénéré, ède amoin tir mon pti dann lo. Konpran amoin bien, mi pé par rès tèrla dsi l’bor d’basin konm z’atandré. Si li sort oui ! Mé si li sort pa zamé ? Koman mi fé, knsréti mon dèye zanfan-la ?
Kriké mésyé ! Kraké madam ! Koton Mayi i koul, rosh i flote !
Granmèr Kal, I komans pèrd l’éspoir. El I oi bien in zimaz. El I oi bien sa I rosanm son pti Kala mé koman I fé pou tir ali la. Sirtou koman pa koul dann fon avèk li, koman sort vivan tou lé dé ansanm pars sé sa k’èl I vé. El I vé tir son pti dann lo ! Mor, viva mé vivan sirtou. Lo zimaz lé zis dsou la sirfas dolo mé li sort pad itou, li sort pad itou pou vni kotéèl dsi gro galé i ansèrv pou shof solèye. Kosa i sava arivé, koman lé shoz i sava éspasé ? Bien, sansa mal ? Bon sansa mové ? Zistoir la la pankor fini é ni artrouv san tardé pou nou oir kosa i sava arivé.
L’avé in foi ! Mésyé lo foi ! La manz son fi avèk in grinnsèl.
(zistoir la la pankor fini-ni marsh éstèr dsi sinkyème morso)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
Les technologies de Google Cloud renforceront la plateforme d’Ecobank pour améliorer la banque digitale, le soutien aux petites et moyennes (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)
Le patron des communistes, Fabien Roussel, ne se rendra pas à une réunion de la Gauche sur l’hypothèse d’une candidature commune de gauche en (…)